Ruošiantis nėštumui svarbu pasirūpinti savo sveikata. Tam tikri tyrimai prieš nėštumą gali padėti laiku pastebėti sveikatos sutrikimus, kurie gali turėti įtakos pastojimui, nėštumo eigai ar būsimo kūdikio sveikatai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokius tyrimus dažniausiai rekomenduojama atlikti planuojant nėštumą, kokią informaciją jie suteikia ir kodėl svarbu pasirūpinti sveikatos patikra dar prieš pastojant. Kai kurie iš tyrimų yra aktualūs ne tik būsimai mamai, bet ir būsimam tėčiui.
Kodėl verta atlikti tyrimus dar prieš pastojant?
Daugelis sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, mažakraujystė, skydliaukės veiklos sutrikimai ar nepakankamas imunitetas tam tikroms infekcijoms, ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Tuo tarpu pirmosios nėštumo savaitės, kai formuojasi svarbiausi vaisiaus organai, dažnai praeina dar nežinant apie nėštumą. Dėl šios priežasties sveikatos sutrikimus, galinčius turėti įtakos pastojimui ar nėštumo eigai, rekomenduojama nustatyti ir gydyti dar prieš pastojant. Tai leidžia laiku pasirūpinti būsimos mamos sveikata ir sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiai nėštumo eigai.
Tyrimai prieš nėštumą: kraujo grupė ir Rh faktorius
Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas – vienas iš tyrimų, kuriuos rekomenduojama atlikti planuojant nėštumą. Jei būsimos mamos kraujas yra Rh neigiamas, o vaiko tėvo – Rh teigiamas, vaisius gali paveldėti Rh teigiamą kraujo grupę. Tokiu atveju nėštumo metu gali susidaryti vadinamasis Rh nesuderinamumas, kai motinos organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš vaisiaus raudonąsias kraujo ląsteles.
Dažniausiai pirmojo nėštumo metu ši būklė pavojaus nekelia, nes motinos organizmas paprastai dar nebūna spėjęs pagaminti pakankamo kiekio antikūnų, galinčių paveikti vaisių. Vis dėlto ji gali turėti įtakos būsimiems nėštumams. Siekiant sumažinti šią riziką, nėštumo metu ir po gimdymo gali būti skiriama anti-D imunoglobulino injekcija. Šis preparatas padeda apsaugoti nuo antikūnų susidarymo, kurie būsimų nėštumų metu galėtų ardyti vaisiaus raudonąsias kraujo ląsteles ir sukelti kūdikio mažakraujystę ar kitas sveikatos komplikacijas.
Bendras kraujo tyrimas ir geležies atsargos
Bendras kraujo tyrimas parodo raudonųjų ir baltųjų kraujo ląstelių, trombocitų kiekį bei hemoglobino koncentraciją. Šis tyrimas padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę, nustatyti mažakraujystę, galimus uždegiminius procesus ar kitus kraujo rodiklių pakitimus. Tuo tarpu feritino tyrimas padeda įvertinti organizmo geležies atsargas, kurios ypač svarbios planuojant nėštumą.
Mažakraujystė, ypač susijusi su geležies trūkumu, prieš pastojant pasitaiko gana dažnai, ypač moterims, kurių mėnesinės yra gausios. Dėl šios priežasties geležies trūkumą svarbu nustatyti ir koreguoti dar planuojant nėštumą. Nėštumo metu geležies poreikis padidėja, nes geležis reikalinga ne tik moters organizmui, bet ir placentos bei vaisiaus vystymuisi.
Tyrimai prieš nėštumą: skydliaukės funkcijos įvertinimas
Skydliaukės hormonai tiesiogiai veikia menstruacijų ciklą, ovuliaciją ir ankstyvą vaisiaus nervų sistemos vystymąsi, todėl skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) tyrimas yra vienas svarbių tyrimų planuojant nėštumą. Negydoma hipotirozė (būklė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų) gali apsunkinti pastojimą, didinti persileidimo riziką ir turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Hipotirozė taip pat gali didinti nėštumo komplikacijų, pavyzdžiui, priešlaikinio gimdymo ar nėštumo hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio nėštumo metu), riziką.
Jei moteriai diagnozuotas skydliaukės veiklos sutrikimas, yra buvę pasikartojančių persileidimų ar tokių ligų atvejų šeimoje, gydytojas akušeris-ginekologas gali rekomenduoti atlikti išsamesnius skydliaukės tyrimus ir endokrinologo konsultaciją.
Tyrimai prieš nėštumą: gliukozės kiekio patikra
Gliukozės arba glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimas leidžia įvertinti, kaip organizmas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Tai ypač svarbu moterims, kurioms diagnozuotas cukrinis diabetas, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar nutukimas, nes šios būklės siejamos su didesne nėščiųjų diabeto ir kitų nėštumo komplikacijų, pavyzdžiui, įgimtų širdies ydų ir nervinio vamzdelio defektų, rizika.
Imunitetas raudonukei ir vėjaraupiams
Raudonukės ir vėjaraupių infekcija nėštumo metu gali sukelti sunkių vaisiaus vystymosi sutrikimų. Dėl šios priežasties prieš planuojant nėštumą verta atlikti kraujo tyrimą, kuris padeda nustatyti, ar organizmas turi imunitetą šioms infekcijoms. Jei imuniteto nėra, rekomenduojama pasiskiepyti bent vieną mėnesį prieš planuojamą pastojimą, nes šios vakcinos nėštumo metu neskiriamos. Toks patikrinimas ypač naudingas moterims, kurios neprisimena, ar vaikystėje buvo skiepytos nuo raudonukės ir vėjaraupių.
Lytiškai plintančių infekcijų ir hepatito tyrimai
Prieš planuojant nėštumą rekomenduojama atlikti ŽIV, hepatito B ir C bei sifilio tyrimus. Atsižvelgiant į individualius rizikos veiksnius, gali būti rekomenduojama ištirti ir dėl chlamidiozės bei gonorėjos. Dalis šių infekcijų ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, tačiau nėštumo ar gimdymo metu gali būti perduodamos vaisiui ir didinti persileidimo, priešlaikinio gimdymo, naujagimio infekcijų ar kitų sveikatos sutrikimų riziką.
Laiku nustačius infekciją, gydymą dažnai galima pradėti ar užbaigti dar prieš pastojant. Jei gydymo atidėti negalima, gydytojas akušeris-ginekologas gali parinkti tinkamą gydymą ir nėštumo priežiūrą, dažniau stebėti motinos ir vaisiaus būklę bei, prireikus, atlikti papildomus tyrimus.
Citologinis tepinėlis
Jei nuo paskutinio citologinio tepinėlio (PAP testo) praėjo daugiau laiko nei rekomenduojama, jį verta atlikti dar prieš pastojant. Gimdos kaklelio pokyčius svarbu nustatyti prieš nėštumą, nes prireikus juos galima papildomai ištirti ir gydyti dar iki pastojimo. Nėštumo metu kai kurios diagnostinės ir gydomosios procedūros gali būti atidedamos, todėl laiku atliktas tyrimas leidžia iš anksto įvertinti gimdos kaklelio būklę.
Šis tyrimas padeda anksti nustatyti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, kurie ilgainiui gali didinti gimdos kaklelio vėžio riziką.
Genetiniai tyrimai
Genetiniai tyrimai gali padėti įvertinti, ar būsimi tėvai nėra tam tikrų paveldimų ligų genų nešiotojai. Tarp tokių ligų yra cistinė fibrozė, spinalinė raumenų atrofija (genetinė liga, pažeidžianti nugaros smegenyse esančias nervų ląsteles) ir kai kurios paveldimos medžiagų apykaitos ligos. Nors patys nešiotojai dažniausiai neturi jokių ligos simptomų, abu partneriai gali turėti tos pačios paveldimos ligos geno pakitimą. Tokiu atveju yra tikimybė, kad vaikas paveldės pakitusią geno kopiją iš abiejų tėvų ir dėl to gali sirgti šia liga.
Genetiniai tyrimai ypač aktualūs, jei šeimoje yra buvę paveldimų ligų atvejų, tačiau juos galima atlikti ir neturint žinomos šeimos ligų rizikos. Nustačius, kad vienas ar abu būsimi tėvai yra tam tikros paveldimos ligos geno nešiotojai, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju genetiku. Jis gali paaiškinti tyrimo rezultatus, įvertinti galimą riziką vaikui ir aptarti, kokių veiksmų reikėtų imtis planuojant nėštumą.
Kada ir kur atlikti šiuos tyrimus?
Didžiąją dalį šių tyrimų galima atlikti vieno vizito pas gydytoją akušerį-ginekologą ar šeimos gydytoją metu. Sveikatos būklę geriausia įvertinti bent tris mėnesius prieš planuojamą pastojimą. Nustačius sveikatos sutrikimų, lieka pakankamai laiko skirti gydymą ar atlikti papildomus tyrimus. Kai kurių genetinių tyrimų rezultatų gali tekti palaukti kelias savaites ar ilgiau, todėl juos verta atlikti likus keliems mėnesiams iki planuojamo nėštumo.
Būsimam tėčiui taip pat verta pasitikrinti bendrą sveikatos būklę. Esant poreikiui, gali būti atliekamas spermos tyrimas (spermograma), ypač jei ilgą laiką nepavyksta pastoti arba yra žinomų sveikatos sutrikimų, galinčių turėti įtakos vaisingumui.
Nėštumas – ypatingas gyvenimo etapas, todėl atsakingas pasiruošimas jam dar prieš pastojant gali padėti ramiau pasitikti šį gražų laikotarpį ir daugiau dėmesio skirti savo bei būsimo kūdikio sveikatai.