Akių sausumas yra viena dažniausių akių paviršiaus būklių, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Gydytojai oftalmologai pastebi, kad sausų akių simptomai vis dažniau vargina žmones dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo ir ilgėjančio laiko, praleidžiamo prie skaitmeninių ekranų. Akių sausumas gali ne tik sukelti diskomfortą, bet ir laikui bėgant paveikti kasdienę veiklą – darbą prie kompiuterio, skaitymą ar vairavimą.
Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės sausų akių priežastys, dažniausiai pasireiškiantys simptomai, gydymo galimybės bei atvejai, kada reikėtų kreiptis į gydytoją oftalmologą.
Sausų akių sindromas ir jo simptomai
Sausų akių sindromas – tai būklė, kai akys nepagamina pakankamai ašarų arba ašaros per greitai išgaruoja nuo akies paviršiaus.
Sausų akių simptomai gali būti įvairaus stiprumo – nuo lengvo diskomforto iki pojūčių, kurie pradeda trukdyti kasdienei veiklai. Dažniausiai žmonės jaučia akių sausumą, tempimą ar svetimkūnio pojūtį, tarsi akyse būtų smėlio. Taip pat gali būti jaučiamas akių perštėjimas ar deginimas.
„Nors gali atrodyti neįprasta, sausos akys kartais gali sukelti ir gausesnį ašarojimą. Taip nutinka todėl, kad akys bando kompensuoti drėgmės trūkumą, tačiau šios ašaros ne visada užtikrina pakankamą akies paviršiaus apsaugą”, – sako BIOFIRST klinikos gydytoja oftalmologė Rūta Kėvelaitienė.
Jeigu akių sausumo simptomai kartojasi dažnai, stiprėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui, rekomenduojama kreiptis į gydytoją oftalmologą, kuris įvertins akių būklę ir parinks tinkamą gydymą.
Dažniausios sausų akių priežastys
Akių sausumas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo kasdienių įpročių, tokių kaip ilgas darbas prie skaitmeninių ekranų ar sausas oras, iki organizmo pokyčių, pavyzdžiui, amžiaus ar hormonų svyravimų. Taip pat akių sausumą gali lemti kontaktinių lęšių nešiojimas, tam tikros ligos ar vartojami vaistai.
Ilgas būvimas prie ekranų
Ilgai naudojantis kompiuteriu, telefonu ar kitais skaitmeniniais įrenginiais, dažnai nesąmoningai pradedame rečiau mirksėti. Dėl sumažėjusio mirksėjimo ašaros ne taip tolygiai pasiskirsto po akies paviršių, todėl jis greičiau išsausėja.
Ilgalaikis darbas prie skaitmeninių ekranų gali sukelti akių sausumo, nuovargio, perštėjimo pojūtį, akių paraudimą, taip pat regėjimas gali tapti neryškus.
Sausas oras, kondicionieriai, šildymas
Sausa aplinka gali skatinti greitesnį ašarų išgaravimą nuo akies paviršiaus. Kondicionieriai, šildymo sistemos ir sausas patalpų oras gali lemti didesnį akių jautrumą, todėl akys greičiau sudirgsta ir gali išsausėti.
„Ilgiau būnant sausoje aplinkoje gali atsirasti akių perštėjimo pojūtis, paraudimas ar noras dažniau trinti akis. Dėl to rekomenduojama pasirūpinti tinkamu patalpų drėkinimu ir reguliariai daryti pertraukas nuo darbo prie skaitmeninių ekranų, ypač ilgai dirbant uždarose patalpose”, – sako gydytoja oftalmologė Rūta Kėvelaitienė.
Kontaktinių lęšių nešiojimas
Kontaktiniai lęšiai gali turėti įtakos natūraliai akies paviršiaus drėgmei, ypač jei jie nešiojami per ilgai arba yra netinkamai prižiūrimi.
Kad būtų sumažinta kontaktinių lęšių sukeliamo diskomforto rizika, svarbu laikytis tinkamos jų priežiūros: prieš liečiant lęšius visada nusiplauti ir nusausinti rankas, naudoti tik specialų lęšių priežiūros skystį ir jo nekeisti vandeniu ar kitais skysčiais. Kontaktinius lęšius svarbu reguliariai keisti pagal gamintojo nurodytą naudojimo laiką ir jų nenešioti ilgiau, nei rekomenduoja gamintojas bei gydytojas oftalmologas.
Vienkartinius lęšius rekomenduojama keisti kasdien, o daugkartinio naudojimo lęšiai keičiami pagal jų tipą – pavyzdžiui, kas dvi savaites, kas mėnesį ar kitu gamintojo nurodytu laikotarpiu. Jei nešiojant kontaktinius lęšius akys dažnai ašaroja, jaučiamas akių sausumas, akys tampa paraudusios, reikėtų kreiptis į gydytoją oftalmologą. Jis įvertins akių būklę ir parinks tinkamiausią problemos sprendimą.
Akių pokyčiai senstant
Su amžiumi organizme vyksta natūralūs pokyčiai, kurie gali paveikti ir akių būklę. Senstant ašarų liaukos gali pradėti gaminti mažiau ašarų, o ašaros gali greičiau išgaruoti nuo akies paviršiaus, todėl akys tampa sausesnės.
Dėl to vyresniame amžiuje dažniau gali pasireikšti akių sausumo simptomai – perštėjimas, deginimas, svetimkūnio pojūtis ar akių nuovargis. Simptomus taip pat gali sustiprinti su amžiumi susiję akių vokų pokyčiai – pavyzdžiui, susilpnėjusi akių vokų funkcija ar pakitusi jų padėtis, dėl ko ašaros gali prasčiau pasiskirstyti ir greičiau išgaruoti nuo akies paviršiaus.
Hormonų pokyčiai
Hormonų svyravimai gali turėti įtakos ašarų gamybai, todėl kai kuriais gyvenimo laikotarpiais akių sausumo simptomai gali pasireikšti dažniau. Ypač dažnai akių sausumas vargina moteris menopauzės metu, kai dėl sumažėjusio estrogenų kiekio keičiasi įvairių organizmo audinių, įskaitant ir akių paviršiaus, būklė bei gebėjimas išlaikyti tinkamą drėgmę.
Vitaminų ir maistinių medžiagų trūkumas
Tam tikrų vitaminų trūkumas taip pat gali turėti įtakos akių būklei. Ypač svarbus vitaminas A, kuris yra reikalingas normaliai akių paviršiaus būklei ir ašarų gamybos procesams. Esant vitamino A trūkumui gali atsirasti akių sausumo, jautrumo ar kitų akies paviršiaus pokyčių.
Vitamino A galima gauti su maistu, todėl svarbu į racioną įtraukti jo turinčių produktų. Pavyzdžiui, morkų, saldžiųjų bulvių, moliūgų, špinatų, lapinių daržovių, kiaušinių ar pieno produktų.
Ligos ir vaistai, galintys sukelti akių sausumą
Akių sausumas ne visada atsiranda tik dėl aplinkos ar kasdienių įpročių poveikio. Kartais jis gali būti susijęs su tam tikromis ligomis arba vartojamais vaistais, kurie gali paveikti ašarų gamybos procesus.
Ligos, kurios gali sukelti akių sausumą
Autoimuninės ligos, tokios kaip Sjögreno sindromas ar reumatoidinis artritas, gali sutrikdyti ašarų liaukų veiklą ir sumažinti akių drėgmę. Sjögreno sindromas – tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema pažeidžia drėgmę gaminančias liaukas, todėl gali sumažėti ašarų ir seilių gamyba. Reumatoidinis artritas – tai lėtinė uždegiminė sąnarių liga, kuri taip pat gali būti susijusi su akių sausumo simptomais.
Akių sausumui įtakos gali turėti ne tik autoimuninės ligos, bet ir kiti organizmo sutrikimai. Pavyzdžiui, skydliaukės veiklos pokyčiai gali būti susiję su akių paviršiaus pakitimais ir sausumo pojūčiu. Tuo tarpu tokios ligos kaip cukrinis diabetas gali paveikti nervų sistemos veiklą bei organizmo gebėjimą palaikyti tinkamą akies paviršiaus drėgmę.
Akių sausumą gali lemti ir akių vokų funkcijos sutrikimai, pavyzdžiui, akių vokų krašto uždegimas (blefaritas), meibominių liaukų veiklos sutrikimas ar vokų padėties pokyčiai. Dėl šių sutrikimų ašaros gali būti nepakankamai tolygiai paskirstomos po akies paviršių arba greičiau išgaruoti.
Vaistai, kurie gali sukelti akių sausumą
Kai kurie vartojami vaistai gali paveikti ašarų gamybą arba jų pasiskirstymą akies paviršiuje, todėl gali atsirasti akių sausumo pojūtis. Dažniausiai su akių sausumu siejami vaistai nuo alergijos (antihistamininiai preparatai), kurie gali mažinti organizmo išskiriamų skysčių kiekį.
Akių sausumą taip pat gali sukelti kai kurie vaistai nuo depresijos ir nerimo sutrikimų, kraujospūdį mažinantys vaistai, taip pat tam tikri hormoniniai preparatai. Kai kuriais atvejais akių sausumas gali pasireikšti vartojant vaistus, skirtus odos ligoms gydyti, pavyzdžiui, retinoidus.
Kaip gydomos sausos akys?
Sausų akių gydymas priklauso nuo simptomų priežasties ir jų sunkumo, tad kai kuriais atvejais pakanka pakoreguoti kasdienius įpročius. Tačiau esant stipresniems ar ilgai trunkantiems simptomams gali prireikti specialių gydymo priemonių.
Vienas dažniausiai taikomų gydymo būdų – dirbtinės ašaros ir drėkinamieji akių lašai, kurie padeda sudrėkinti akies paviršių. Gydytojas oftalmologas gali rekomenduoti tinkamiausią priemonę pagal simptomų stiprumą ir bendrą akių būklę.
Kai kuriais atvejais, ypač jei įprastos drėkinamosios priemonės nesuteikia pakankamo poveikio, gali būti taikomas gydymas autologiniu serumu. Tai pažangus ir natūralus gydymo metodas, kai naudojamas iš paties paciento kraujo paruoštas serumas, padedantis drėkinti akies paviršių, skatinti jo atsikūrimą ir sumažinti sausų akių sukeliamą diskomfortą. Šis gydymo būdas gali būti rekomenduojamas pacientams, kuriems įprasti akių lašai nepadeda arba poveikis trunka neilgai.
Svarbi akių sausumo gydymo dalis – kasdienių įpročių keitimas ir akių sausumą skatinančių aplinkos veiksnių mažinimas. Rekomenduojama reguliariai daryti pertraukas dirbant prie skaitmeninių ekranų, dažniau mirksėti, palaikyti tinkamą patalpų drėgmę, vengti tiesioginio oro srauto iš kondicionierių ar šildytuvų bei pasirūpinti pakankamu skysčių vartojimu.
Jeigu akių sausumas susijęs su kontaktinių lęšių nešiojimu, gali būti rekomenduojama keisti lęšių tipą ar naudoti papildomas akių drėkinamąsias priemones. Kai sausų akių simptomus lemia ligos ar vartojami vaistai, svarbu gydyti pagrindinę priežastį.
Kada dėl sausų akių reikėtų kreiptis į akių gydytoją?
Nors akių sausumas dažnai būna laikinas ir gali būti susijęs su aplinkos veiksniais ar ilgalaikiu darbu prie skaitmeninių ekranų, kai kuriais atvejais reikalinga gydytojo oftalmologo konsultacija. Į gydytoją oftalmologą rekomenduojama kreiptis tuomet, kai simptomai nepraeina ilgą laiką arba kartojasi nepaisant naudojamų drėkinamųjų akių lašų ir kitų priemonių.
Akių gydytojo apžiūra taip pat reikalinga, jei akių sausumas pradeda trukdyti kasdienei veiklai – tampa sunkiau skaityti, dirbti kompiuteriu, vairuoti ar atlikti kitus įprastus darbus. Didesnį susirūpinimą turėtų kelti atvejai, kai kartu atsiranda akių skausmas, stiprus paraudimas, padidėjęs jautrumas šviesai ar pablogėja regėjimas.
Kartais sausų akių simptomai gali būti susiję ne tik su ašarų plėvelės sutrikimais, bet ir su kitomis akių ar bendromis organizmo ligomis. Todėl gydytojas oftalmologas gali įvertinti akių būklę, nustatyti simptomų priežastį ir rekomenduoti tinkamiausią gydymą ar papildomus tyrimus.
Kaip atliekamas sausų akių ištyrimas?
Sausų akių ištyrimas prasideda gydytojo oftalmologo konsultacija, kurios metu aptariami varginantys simptomai, jų trukmė, kontaktinių lęšių nešiojimas, vartojami vaistai bei kiti veiksniai, galintys turėti įtakos akių būklei.
Apžiūros metu gydytojas oftalmologas įvertina akies paviršiaus, akių vokų ir ašarų plėvelės būklę. Siekiant nustatyti akių sausumo priežastį, gali būti atliekamas Širmerio (akių sausumo) testas, kurio metu specialia popierine juostele matuojamas ašarų gamybos kiekis. Šis tyrimas padeda nustatyti, ar akys pagamina pakankamai ašarų, kad būtų tinkamai sudrėkinamas jų paviršius.
Prireikus gydytojas oftalmologas taip pat gali atlikti biomikroskopinį akių tyrimą, kurio metu detaliai įvertinamas akies paviršius, ašarų plėvelė ir galimi akių sausumo sukelti pakitimai. Kai akių sausumas gali būti susijęs su kitomis akių ligomis ar bendrais sveikatos sutrikimais, gydytojas oftalmologas gali rekomenduoti papildomus tyrimus. Pavyzdžiui, atliekant optinę koherentinę tomografiją (OCT) galima detaliai įvertinti tinklainės ir regos nervo struktūras bei nustatyti galimus pakitimus, kurie nėra matomi įprastos akių apžiūros metu. Akių dugno tyrimas padeda gydytojui oftalmologui įvertinti tinklainės, regos nervo ir kraujagyslių būklę bei nustatyti kitus galimus akių pakitimus.
Remdamasis tyrimų rezultatais, gydytojas oftalmologas nustato akių sausumo priežastį ir parenka tinkamiausią gydymą. Ankstyvas ištyrimas padeda ne tik sumažinti nemalonius simptomus, bet ir apsaugoti akies paviršių nuo ilgalaikio pažeidimo bei sumažinti galimų komplikacijų, tokių kaip ragenos pažeidimai ar akių uždegimas, riziką.
Kuo anksčiau nustatomas akių sausumą sukeliantis veiksnys, tuo lengviau parinkti tinkamą gydymą ir sumažinti nemalonius simptomus. „Pajutus ilgalaikį akių sausumą, perštėjimą, paraudimą, skausmą ar regėjimo pokyčius, rekomenduojama kreiptis į gydytoją oftalmologą, kuris įvertins akių būklę ir padės parinkti tinkamiausias priemones”, – pataria gydytoja oftalmologė Rūta Kėvelaitienė.
