Šlapimo pūslės vėžys – piktybinis navikas, išsivystantis iš šlapimo pūslės gleivinės ląstelių. Daugiau nei 90 proc. atvejų tai urotelinė karcinoma, kylanti iš šlapimo takus išklojančio epitelio. Liga dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 55–60 metų žmonėms, vyrams kelis kartus dažniau nei moterims.
Pagal gylį skiriamos dvi pagrindinės formos:
- neinvazinis (paviršinis) vėžys – navikas auga tik gleivinėje ir nepažeidžia pūslės raumeninio sluoksnio. Tai dažniausia forma, linkusi kartotis, tačiau dažniausiai nėra labai agresyvi;
- raumenis invaduojantis vėžys – navikas įauga į pūslės sienelės raumenį ir gali plisti į kitus organus; jam reikalingas intensyvesnis gydymas.
Šlapimo pūslės vėžys dažnai nustatomas anksti, nes jis sukelia pastebimą simptomą – kraują šlapime. Todėl labai svarbu nenurašyti šio požymio kitoms priežastims.
Šlapimo pūslės vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli priežastis nežinoma, tačiau žinomi veiksniai, didinantys riziką:
- rūkymas – pagrindinis rizikos veiksnys, susijęs maždaug su puse atvejų; rizika didėja su rūkymo trukme ir kiekiu;
- darbas su cheminėmis medžiagomis, ypač aromatiniais aminais – dažų, gumos, odos, tekstilės, metalų apdirbimo pramonėje;
- vyresnis amžius ir vyriška lytis;
- lėtinis šlapimo pūslės uždegimas ar ilgalaikis kateteris, pasikartojančios infekcijos ir akmenys;
- ankstesnė dubens spindulinė terapija ar ilgalaikis tam tikrų vaistų (pvz., ciklofosfamido) vartojimas;
- šeimos istorija ar paveldimi sindromai – retesnė priežastis;
- ankstesnis šlapimo pūslės vėžys.
Rizikos veiksnių turėjimas nereiškia, kad liga neišvengiamai išsivystys, o kai kurie žmonės suserga ir be jų.
Šlapimo pūslės vėžio simptomai
Dažniausias ir svarbiausias simptomas:
- kraujas šlapime (hematurija) – dažniausiai be skausmo, šlapimas tampa rausvas, raudonas ar rudas. Kraujas gali atsirasti ir dingti, todėl pamačius jį kartą, nereikėtų laukti pasikartojimo.
Kiti galimi požymiai:
- dažnas šlapinimasis, skubus noras šlapintis;
- skausmas ar deginimas šlapinantis;
- sunkumas šlapintis;
- pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, kurios neišnyksta;
- pažengusiais atvejais – nugaros ar dubens skausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuovargis, kojų patinimas.
Panašius simptomus gali sukelti ir šlapimo takų infekcija, akmenys ar prostatos ligos, todėl būtina išsiaiškinti tikrąją priežastį.
Kada kreiptis į gydytoją dėl šlapimo pūslės vėžio?
Į gydytoją urologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- šlapime pastebėjote kraujo, net jei tai atsitiko vieną kartą ir praėjo;
- šlapimo takų simptomai kartojasi ar nepraeina po gydymo;
- esate rūkantis ar dirbote su cheminėmis medžiagomis ir pastebite šlapinimosi pokyčių;
- atsirado dubens ar nugaros skausmas kartu su šlapimo pokyčiais.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant kreipkitės į skubios pagalbos skyrių ar skambinkite 112, jei:
- šlapime daug kraujo ar krešulių ir negalite pasišlapinti;
- šlapinimosi sutrikimą lydi karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus skausmas;
- atsirado silpnumas, svaigimas dėl didelio kraujavimo.
Šlapimo pūslės vėžio diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis:
- gydytojo urologo apžiūra ir pokalbiu apie simptomus, rūkymą ir darbo sąlygas;
- šlapimo tyrimu (bendruoju ir, esant reikalui, citologiniu) – kraujui ir naviko ląstelėms ieškoti;
- šlapimo pūslės ir inkstų ultragarsiniu tyrimu;
- cistoskopija – pagrindiniu tyrimu, kurio metu plona kamera apžiūrima šlapimo pūslės vidus ir, radus darinį, paimamas audinio mėginys;
- transuretrine šlapimo pūslės naviko rezekcija – procedūra, kurios metu naviko audinys pašalinamas ir ištiriamas, taip nustatant jo gylį;
- kompiuterine tomografija ar kitais vaizdiniais tyrimais, vertinančiais ligos išplitimą.
Šlapimo pūslės vėžio gydymas
Gydymą parenka urologų ir onkologų komanda pagal naviko tipą, gylį ir paciento būklę:
Neinvazinis vėžys:
- transuretrinė naviko rezekcija – navikas pašalinamas per šlaplę, nepjaunant pilvo;
- vaistų lašinimas į šlapimo pūslę (intravezikalinė terapija), pvz., chemoterapija ar BCG imunoterapija – siekiant sumažinti pasikartojimo riziką;
- reguliari stebėsena cistoskopijomis, nes liga dažnai atsinaujina.
Raumenis invaduojantis vėžys:
- radikali operacija – šlapimo pūslės pašalinimas (cistektomija) ir šlapimo nuleidimo būdo sukūrimas;
- chemoterapija prieš operaciją ar po jos;
- spindulinė terapija kartu su chemoterapija – kai kuriems pacientams kaip alternatyva operacijai ar kai operacija netinka;
- imunoterapija ar tikslinė terapija – pažengusiems ar atsinaujinusiems atvejams.
Po gydymo būtina nuolatinė stebėsena, nes šlapimo pūslės vėžys linkęs pasikartoti.
Šlapimo pūslės vėžio prevencija
Rizikai sumažinti padeda:
- rūkymo atsisakymas – svarbiausia prevencijos priemonė, bet kuriame amžiuje;
- apsauginių priemonių naudojimas dirbant su cheminėmis medžiagomis;
- pakankamas skysčių vartojimas;
- subalansuota mityba su daug daržovių ir vaisių;
- laiku gydyti lėtines šlapimo takų infekcijas ir akmenis;
- nedelsti kreiptis dėl kraujo šlapime.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje onkologinis gydymas neteikiamas, tačiau pacientams suteikiamos gydytojo urologo konsultacijos, kurių metu įvertinami simptomai ir rizikos veiksniai, atliekami šlapimo tyrimai ir ultragarsinis tyrimas, o esant įtarimui dėl naviko, pacientas skubiai nukreipiamas cistoskopijai ir tolesniam gydymui pas urologą onkologą.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo urologo konsultacija;
- šlapimo tyrimai;
- inkstų ir šlapimo pūslės ultragarsinis tyrimas;
- laboratoriniai tyrimai;
- individualaus tolesnio ištyrimo plano sudarymas.
Gydytojų urologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie šlapimo pūslės vėžį
Ne. Dažniau jį sukelia šlapimo takų infekcija ar akmenys, tačiau kraujas šlapime visada turi būti ištirtas, nes kartais tai vienintelis ankstyvo šlapimo pūslės vėžio požymis.
Ankstyvoje stadijoje dažniausiai ne, todėl kraujas šlapime be skausmo yra ypač svarbus įspėjamasis ženklas.
Dažnai gydomas sėkmingai, ypač nustatytas ankstyvoje, paviršinėje stadijoje. Tikslią prognozę gydytojas įvertina pagal naviko gylį ir paciento būklę.
Nes paviršiniai navikai linkę atsirasti iš naujo pūslės gleivinėje, todėl net ir po sėkmingo gydymo būtina reguliari stebėsena cistoskopija.
Taip. Rūkymo atsisakymas gali sumažinti pasikartojimo riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.
Taip. Pašalinus šlapimo pūslę, sukuriamas kitas šlapimo nuleidimo būdas, ir dauguma pacientų gali gyventi pilnavertį gyvenimą, nors jiems reikia prisitaikyti ir stebėsenos.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-26