Tinklainės atšoka – tai būklė, kai šviesai jautrus tinklainės sluoksnis atsiskiria nuo akies obuolio užpakalinės sienelės, kurioje yra jį maitinančios kraujagyslės. Atsiskyrusi tinklainė negauna deguonies ir maistinių medžiagų, todėl nustoja veikti, o negydoma gali visam laikui prarasti regėjimą.
Tai skubi akių būklė, kurią reikia gydyti per kelias dienas, o dažnai – per kelias valandas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti regėjimą. Svarbiausia: tinklainės atšoka nėra skausminga, todėl skausmo nebuvimas nereiškia, kad viskas gerai.
Skiriamos kelios rūšys:
- reguliarinė (reumatogeninė) atšoka – dažniausia, kai tinklainėje atsiranda plyšys, pro kurį po tinklaine patenka skystis;
- traukos atšoka – kai randinis audinys tempia tinklainę, dažniausiai sergant cukriniu diabetu ar po ankstesnių akių pažeidimų;
- eksudacinė atšoka – kai po tinklaine kaupiasi skystis dėl uždegimo, navikų ar kraujagyslių ligų, be plyšio.
Tinklainės atšokos priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai tinklainė atšoka dėl plyšio, kuris susidaro, kai su amžiumi suskystėjęs akies stiklakūnis traukia tinklainę. Riziką padidina:
- vidutinio ir didelio laipsnio trumparegystė, nes pailgėjusi akis turi plonesnę tinklainę;
- vyresnis amžius, ypač stiklakūnio atšoka, kai stiklakūnis atsiskiria nuo tinklainės;
- ankstesnė akių operacija, ypač kataraktos pašalinimas;
- akies ar galvos trauma;
- tinklainės plyšių ar atšokos buvimas kitoje akyje;
- šeiminė tinklainės atšokų istorija;
- tam tikros tinklainės ligos (pvz., grotelinė degeneracija), diabetinė retinopatija, uždegiminės akių ligos.
Tinklainės atšokos simptomai
Atšokos pradžioje simptomai gali būti nežymūs, tačiau yra būdingi įspėjamieji požymiai:
- staigus daugybės naujų juodų taškelių, siūlelių ar „plaukelių” („skraidančių musių”) atsiradimas regėjimo lauke;
- šviesos blyksniai vienoje akyje, ypač judinant akis ar tamsoje;
- šešėlis ar „užuolaida” regėjimo lauko krašte, kuri plinta link centro;
- staiga sumažėjęs ar neryškus regėjimas, iškreipti tiesūs vaizdai;
- sumažėjęs centrinis regėjimas, jei atšoka apima geltonąją dėmę (centrinę tinklainės dalį).
Simptomai dažniausiai pasireiškia vienoje akyje, o skausmo nebūna.
Dalis šių požymių, ypač pavienės „musytės” ar blyksniai, gali būti ir nepavojingos stiklakūnio atšokos pasekmė, bet atskirti tai nuo tinklainės plyšimo gali tik gydytojas, apžiūrėjęs akies dugną, žr. mirgėjimą akyse.
Kada kreiptis į gydytoją dėl tinklainės atšokos?
Nedelsdami, tą pačią ar kitą dieną, kreipkitės į gydytoją oftalmologą, jei:
- atsirado naujų „musyčių”, blyksnių ar šešėlis regėjimo lauke;
- staiga susilpnėjo regėjimas vienoje akyje;
- po akies traumos atsirado regėjimo pokyčių;
- esate rizikos grupėje (didelė trumparegystė, anksčiau buvusi atšoka, neseniai buvusi akių operacija) ir pastebite naujus simptomus.
Skubios pagalbos požymiai. Tai skubi būklė. Jei atsirado šešėlis ar „uždanga” regėjimo lauke, staigus regėjimo sumažėjimas, ar daug naujų blyksnių ir „musyčių”, nedelsiant vykite į skubios pagalbos skyrių su oftalmologine pagalba arba skambinkite 112. Nelaukite, kol simptomai praeis, nesitikėkite, kad „praeis savaime”, ir nevairuokite patys, jei regėjimas sutrikęs.
Kol kreipsitės pagalbos, vengtite staigių judesių, sunkių krūvių ir lenkimosi.
Tinklainės atšokos diagnostika
Diagnozė nustatoma gydytojo oftalmologo, kuris:
- išplečia vyzdį specialiais lašais ir apžiūri akies dugną, vertindamas tinklainės plyšius ir atšoką;
- atlieka regėjimo aštrumo ir regėjimo lauko patikrinimą;
- prireikus naudoja optinę koherentinę tomografiją (OKT) ar akies ultragarsą, jei dugno apžiūrai trukdo kraujavimas ar drumstis.
Tinklainės atšokos gydymas
Gydymas visada operacinis ar procedūrinis ir turi būti pradėtas kuo greičiau. Metodas priklauso nuo atšokos tipo ir dydžio:
- lazerinė retinopeksija ar krioterapija (šaldymas) – dėl plyšių ar labai ankstyvos atšokos; jos „privirina” tinklainę prie pagrindo ir apsaugo nuo atšokos;
- pneumatinė retinopeksija – į akį suleidžiamas dujų burbulas, kuris prispaudžia tinklainę, derinant su lazeriu ar šaldymu;
- sklerinis diržas (skleroplastika) – ant akies obuolio užsiuvamas diržas, kuris suspaudžia sienelę prie tinklainės;
- vitrektomija – stiklakūnio pašalinimas ir tinklainės sulyginimas, užpildant akį dujomis, oru ar silikono aliejumi; dažna operacija sudėtingesnėms atšokoms.
Po operacijos gali reikėti laikytis nurodytos galvos padėties dienas ar savaites, vartoti lašus ir vengti sunkių krūvių, skrydžių ar aukščių, jei akyje yra dujų burbulas. Sėkmingai prisiuvus tinklainę, regėjimas dažnai pagerėja, tačiau jo atsistatymas priklauso nuo to, ar buvo pažeista geltonoji dėmė ir kiek laiko tinklainė buvo atšokusi. Kartais prireikia pakartotinių operacijų.
Tinklainės atšokos prevencija
Visiškai užkirsti kelią neįmanoma, tačiau galima sumažinti riziką:
- reguliariai tikrintis pas oftalmologą, jei esate rizikos grupėje: didelė trumparegystė, šeiminė istorija, buvusi atšoka kitoje akyje, ankstesnės akių operacijos;
- nedelsiant kreiptis, pastebėjus naujus blyksnius ar „musytes”;
- naudoti apsauginius akinius sporto ar darbo metu, kai kyla akies traumos pavojus;
- gerai kontroliuoti cukrinį diabetą ir kraujospūdį;
- gydyti tinklainės plyšius ar silpnas vietas lazeriu, jei gydytojas tai rekomenduoja.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo oftalmologo konsultacijos, kurių metu galima apžiūrėti akių dugną ir įvertinti tinklainę. Tinklainės atšokos operacijos klinikoje neatliekamos, todėl, įtarus atšoką, pacientas skubiai nukreipiamas į ligoninę, kurioje atliekamos šios operacijos. Esant staigiam regėjimo sutrikimui, šešėliui ar „uždangai”, nelaukite vizito, o vykite tiesiai į skubios pagalbos skyrių.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo oftalmologo konsultacija;
- akių dugno tyrimas;
- profilaktinė akių patikra rizikos grupėms;
- individualių rekomendacijų sudarymas.
Gydytojų oftalmologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie tinklainės atšoką
Ne. Tinklainėje nėra skausmo receptorių, todėl atšoka nesukelia skausmo. Skausmo nebuvimas nereiškia, kad pavojaus nėra.
Nes atsiskyrusi tinklainė negauna maisto medžiagų ir ilgai neapgydyta gali negrįžtamai prarasti funkciją. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti regėjimą.
Ne. Be gydymo atšoka dažniausiai plinta ir gali sukelti regėjimo praradimą, todėl gydymas būtinas.
Ne. Dažnai juos sukelia nepavojinga stiklakūnio atšoka, tačiau atskirti galima tik apžiūrėjus akių dugną, todėl naujus simptomus visada verta ištirti nedelsiant.
Daugeliu atvejų tinklainę pavyksta prisiūti, tačiau regėjimo atsistatymas priklauso nuo to, kiek laiko tinklainė buvo atšokusi ir ar buvo pažeista geltonoji dėmė. Kartais regėjimas atsistato tik iš dalies.
Didelės trumparegystės turintiems, vyresnio amžiaus, po kataraktos operacijos ar akių traumų, turintiems šeimoje atšokų ar jau buvusią atšoką kitoje akyje.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-26