Aritmija

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Aritmija

< Grįžti į ligų ABC

Aritmija – tai medicininis terminas, apibūdinantis širdies ritmo sutrikimus. Šis terminas apima labai įvairius reiškinius: per greitą (tachikardiją) ar per lėtą (bradikardiją) širdies darbą, priešlaikinius susitraukimus (ekstrasistoles, dar vadinamas „permušimais”), taip pat neritmišką širdies veiklą, pvz., prieširdžių plazdėjimą ir virpėjimą. Aritmija atsiranda sutrikus širdies plakimą skatinantiems elektriniams impulsams.

Aritmijos priežastys

Aritmiją gali sukelti:

  • išeminė širdies liga;
  • arterinė hipertenzija ir jos pasekmės;
  • širdies vožtuvų ligos;
  • elektrolitų disbalansas;
  • skydliaukės funkcijos sutrikimai;
  • įgimtos ar paveldėtos širdies ligos;
  • ankstesnis miokardo infarktas ir jo palikti randai;
  • nutukimas, mažas fizinis aktyvumas;
  • alkoholis, kofeinas, tam tikri vaistai;
  • stresas.

Aritmijos simptomai

Aritmija dažniausiai sukelia tam tikrus pojūčius, tačiau kartais gali būti ir besimptomė, nustatoma atsitiktinai gydytojo apžiūros metu. Dažniausi požymiai:

  • greitas, lėtas ar nereguliarus širdies plakimas;
  • priešlaikiniai širdies susitraukimai („permušimai”);
  • krūtinės skausmas ar diskomfortas;
  • dusulys;
  • galvos svaigimas;
  • alpimas ar beveik alpimas;
  • prakaitavimas;
  • nuovargis, sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas.

Kada kreiptis į gydytoją dėl aritmijos?

Svarbu žinoti, kad vieni ritmo sutrikimai yra pavojingi, o kiti – ne, todėl pajutus neritmišką širdies veiklą, visada rekomenduojama kreiptis į gydytoją, net jei simptomai atrodo lengvi.

Skubios pagalbos požymiai – jei kartu su neritmišku širdies plakimu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, alpimas, stiprus dusulys ar sąmonės netekimas, būtina nedelsiant skambinti 112.

Aritmijos diagnostika

Kai kuriems ritmo sutrikimams diagnozuoti pakanka elektrokardiogramos (EKG), kitiems reikalingas detalesnis ištyrimas:

  • gydytojo apžiūra;
  • elektrokardiograma (EKG);
  • Holterio monitoravimas – ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas;
  • elektrofiziologiniai tyrimai;
  • streso (krūvio) tyrimas.

Aritmijos gydymas

Aritmija dažniausiai gydoma derinant kelis metodus:

  • gyvensenos korekciją, priežastinių veiksnių šalinimą;
  • medikamentinį gydymą;
  • intervencinį gydymą – radiodažninę abliaciją ar elektrokardiostimuliatoriaus implantaciją.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo kardiologo konsultacijos, kurių metu nustatoma aritmijos priežastis ir parenkamas tinkamiausias gydymo planas.

Klinikoje gali būti atliekama:

Dažniausiai užduodami klausimai apie aritmiją

Ar visos aritmijos pavojingos?

Ne, dalis ritmo sutrikimų yra gerybiniai ir nekelia grėsmės sveikatai, o kiti gali būti rimti – tikslų pavojingumo laipsnį įvertina tik gydytojas.

Kuo skiriasi tachikardija nuo bradikardijos?

Tachikardija – tai per greitas širdies plakimas, o bradikardija – per lėtas.

Ar aritmija gali būti be simptomų?

Taip, kai kuriais atvejais aritmija nustatoma tik atsitiktinai, apžiūros ar EKG tyrimo metu.

Kada aritmija yra skubios pagalbos atvejis?

Jei kartu su neritmišku plakimu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, alpimas, stiprus dusulys ar sąmonės netekimas.

Ar aritmiją galima visiškai išgydyti?

Priklausomai nuo priežasties – kai kurias aritmijas galima visiškai pašalinti (pvz., abliacijos būdu), kitas tenka ilgalaikiai valdyti vaistais.

Kokie tyrimai naudojami aritmijai diagnozuoti?

Dažniausiai naudojama elektrokardiograma (EKG), Holterio monitoravimas, o sudėtingesniais atvejais – elektrofiziologiniai ar krūvio tyrimai.

Susiję straipsniai

Atnaujinta: 2026-09-29