Aukštas kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija) – tai lėtinė būklė, kai kraujas nuolat spaudžia arterijų sieneles didesne jėga nei laikoma norma. Ilgainiui tai pažeidžia kraujagysles ir didina širdies, smegenų bei inkstų ligų riziką. Tai viena dažniausių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pasaulyje – kas trečias suaugęs žmogus gyvena su padidėjusiu kraujospūdžiu, dažnai to nė neįtardamas.
Hipertenzija nustatoma, kai kraujospūdis nuolat viršija 140/90 mmHg. Skiriami du hipertenzijos tipai:
- pirminė (esminė) hipertenzija – dažniausia forma, kai aiškios priežasties nustatyti nepavyksta, ji siejama su gyvenimo būdu ir genetika;
- antrinė hipertenzija – kylanti kaip kitos ligos (inkstų, hormonų, skydliaukės sutrikimų) komplikacija.
Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija) – priežastys
Aukšto kraujo spaudimo atsiradimą gali lemti:
- genetinis polinkis, amžius;
- rūkymas;
- antsvoris ar nutukimas;
- gausus riebaus, sūraus maisto ar alkoholio vartojimas;
- mažas fizinis aktyvumas;
- lėtinė nervinė įtampa, naktinis darbas;
- gretutinės ligos – inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijos stenozė, skydliaukės ligos, miego apnėja.
Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija) – simptomai
Daugeliu atvejų arterinė hipertenzija ilgą laiką nesukelia jokių aiškių simptomų, todėl vadinama „tyliąja liga”. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti:
- galvos skausmas;
- galvos svaigimas;
- nuovargis ir sumažėjęs darbingumas;
- regėjimo sutrikimai;
- širdies plakimo pojūtis.
Padidėjęs kraujospūdis dažnai nustatomas atsitiktinai profilaktinių patikrinimų metu, todėl reguliari sveikatos kontrolė yra ypač svarbi.
Kada kreiptis į gydytoją dėl aukšto kraujo spaudimo
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:
- keliuose matavimuose skirtingomis dienomis kraujospūdis nuolat viršija 140/90 mmHg;
- atsiranda galvos skausmas, galvos svaigimas ar regėjimo sutrikimai;
- turite gretutinių ligų (cukrinio diabeto, inkstų ligų), reikalaujančių griežtesnės kraujospūdžio kontrolės.
Skubios pagalbos požymiai – jei staiga atsiranda stiprus krūtinės ar galvos skausmas, sutrikusi kalba, vienpusis kūno silpnumas ar sąmonės sutrikimas, tai gali reikšti hipertenzinę krizę, insultą ar infarktą – būtina nedelsiant skambinti 112.
Aukšto kraujo spaudimo diagnostika
Aukštas kraujo spaudimas diagnozuojamas remiantis:
- pakartotiniais kraujospūdžio matavimais skirtingu metu, siekiant įvertinti tikrąją būklę;
- gydytojo apžiūra ir ligos istorijos įvertinimu;
- laboratoriniais tyrimais bei inkstų ir širdies funkcijos įvertinimu, siekiant nustatyti galimą antrinę priežastį ar organų pažeidimą.
Hipertenzija – gydymas
Gydymas priklauso nuo hipertenzijos sunkumo ir bendros sveikatos būklės:
- gyvenimo būdo pokyčiai – reguliari fizinė veikla, sveika mityba, streso mažinimas, alkoholio ir rūkymo vengimas;
- vaistai, kai gyvenimo būdo pakeitimų nepakanka – diuretikai, beta blokatoriai, AKF inhibitoriai ir kitos grupės, parenkamos individualiai;
- gretutinių ligų (antrinės priežasties) gydymas, jei tokia nustatoma;
- nuolatinis, be pertraukų vartojamas gydymas – svarbu jo netraukti net pagerėjus savijautai.
Negydomas aukštas kraujo spaudimas gali sukelti rimtas komplikacijas – infarktą, insultą, inkstų pažeidimus ar regėjimo sutrikimus.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo kardiologo ar šeimos gydytojo konsultacijos, padedančios įvertinti kraujospūdžio būklę ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo kardiologo konsultacija;
- kraujospūdžio matavimas ir stebėsena;
- laboratoriniai tyrimai;
- ultragarsiniai tyrimai organų pažeidimui įvertinti;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie aukštą kraujo spaudimą
Ne, tai lėtinė, nepagydoma liga, tačiau tinkamai gydant kraujospūdį galima veiksmingai kontroliuoti ir gerokai sumažinti komplikacijų riziką.
Nes ji dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, o organų pažeidimai vystosi nepastebimai, kol atsiranda rimta komplikacija.
Pirminės hipertenzijos aiški priežastis nenustatoma – ji siejama su gyvenimo būdu ir genetika. Antrinė hipertenzija atsiranda dėl konkrečios kitos ligos, pvz., inkstų ar skydliaukės sutrikimų.
Dažniausiai taip – vaistus reikia vartoti nuolat, net pagerėjus savijautai, nes gydymas kontroliuoja, o ne pašalina ligą.
Diagnozei patvirtinti reikalingi keli matavimai skirtingu metu, o ne vienas pavienis rezultatas, nes kraujospūdis gali laikinai pakilti dėl streso ar fizinio krūvio.
Lengvesniais atvejais gyvenimo būdo pokyčiai (mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas) gali būti pakankami, tačiau sprendimą visada turi priimti gydytojas.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-09-15