Spondiliozė – tai degeneracinė stuburo liga, kai nusidėvi slankstelių sąnariai, tarpslankstelinių diskų audinys ir aplink slankstelius formuojasi kaulinės išaugos (osteofitai). Tai natūralus su amžiumi susijęs procesas, todėl ją dažniausiai randa vyresniems nei 40–50 metų žmonėms, o sulaukus 60–70 metų – daugumai. Spondiliozė gali pažeisti bet kurią stuburo dalį, dažniausiai kaklo ir juosmens.
Svarbu žinoti: spondiliozė vizualiniuose tyrimuose dažnai aptinkama ir žmonėms, kurie jokių nusiskundimų neturi. Todėl radinys rentgenogramoje ar MRT dar nereiškia, kad žmogus turės skausmą. Daugelis žmonių su spondioliozei būdingais pokyčiais gyvena be simptomų.
Pagal vietą skiriama:
- kaklo spondiliozė – dažniausia, pasireiškia kaklo skausmu ir sąstingiu;
- krūtinės spondiliozė – rečiau, nes šią stuburo dalį stabilizuoja šonkauliai;
- juosmens spondiliozė – pasireiškia apatinės nugaros dalies skausmu.
Spondiliozės priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė priežastis – natūralus stuburo senėjimas. Laikui bėgant diskai praranda vandenį ir elastingumą, plonėja, o organizmas bando stabilizuoti stuburą, formuodamas kaulines išaugas. Rizika didesnė, jei:
- vyresnis amžius;
- anksčiau buvo stuburo traumų;
- sunkus fizinis darbas, pasikartojantys lenkimo ir sukimo judesiai ar ilgas sėdėjimas;
- nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas;
- rūkymas;
- paveldimas polinkis – šeimoje buvo ankstyvos stuburo degeneracijos;
- osteoartritas kituose sąnariuose;
- netaisyklinga laikysena, anksčiau persirgtos stuburo ligos, įskaitant skoliozę.
Spondiliozės simptomai
Daugumai žmonių spondiliozė nesukelia jokių nusiskundimų. Kai simptomų būna, jie priklauso nuo pažeistos stuburo dalies:
- nugaros ar kaklo skausmas, dažniausiai atsirandantis po krūvio ar ilgo sėdėjimo ir palengvėjantis pailsėjus;
- stuburo sąstingis, ypač ryte ar po ilgo poilsio, dažniausiai trunkantis iki pusvalandžio;
- ribotas judrumas, sunku pasukti ar palenkti galvą ar liemenį;
- traškėjimas judinant stuburą;
- galvos skausmas, kylantis iš kaklo (cervikogeninis);
- raumenų įtampa ir skausmingumas.
Jei kaulinės išaugos ar išsiplėtę audiniai suspaudžia nervo šaknelę ar nugaros smegenis, atsiranda papildomų simptomų:
- skausmas, plintantis į ranką ar koją, dilgčiojimas, tirpimas, žr. radikulopatiją;
- raumenų silpnumas, nerangumas, sunku atlikti smulkius judesius (kaklo srityje);
- sunkumas vaikščioti, pusiausvyros sutrikimas (kai spaudžiamos nugaros smegenys, ypač kaklo dalyje).
Kada kreiptis į gydytoją dėl spondiliozės?
Į gydytoją neurologą ar ortopedą traumatologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- nugaros ar kaklo skausmas trunka ilgiau nei kelias savaites ar kartojasi;
- skausmas plinta į ranką ar koją, atsirado tirpimas ar dilgčiojimas;
- jaučiate raumenų silpnumą, rankos ar kojos neklauso;
- skausmas trukdo miegoti ar kasdienei veiklai;
- sunku vaikščioti, svaigsta galva ar sutriko pusiausvyra.
Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant kreipkitės į skubios pagalbos skyrių ar skambinkite 112, jei:
- sutrikęs šlapinimasis ar tuštinimasis;
- atsirado tirpimas tarpvietėje ar abiejose kojose ar rankose;
- staiga atsirado raumenų silpnumas, kojos „pasidavė” ar sunku vaikščioti;
- nugaros skausmą lydi karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar stipri trauma.
Tai gali reikšti sunkų nervų ar nugaros smegenų suspaudimą, kuriam reikia skubios pagalbos.
Spondiliozės diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis:
- gydytojo apžiūra ir pokalbiu apie skausmo pobūdį, vietą, trukmę;
- neurologiniu tyrimu – raumenų jėgos, jutimo, refleksų patikra;
- stuburo rentgenograma – parodo osteofitus, diskų plonėjimą, slankstelių padėtį;
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – kai įtariamas nervų šaknelių ar nugaros smegenų suspaudimas;
- kompiuterine tomografija ar elektromiografija pagal poreikį.
Svarbu vertinti ne tik vaizdinių tyrimų radinius, bet ir tai, ar jie atitinka paciento simptomus.
Spondiliozės gydymas
Spondiliozė nepagydoma, nes tai natūralus senėjimo procesas, tačiau skausmą ir sąstingį galima gerai kontroliuoti, o dauguma pacientų išsiverčia be operacijos. Gydymas apima:
- aktyvų judėjimą – ilgas lovos režimas nerekomenduojamas; naudingas ėjimas, plaukimas, kineziterapijos pratimai raumenims ir stuburo paslankumui stiprinti;
- vaistus – skausmą ir uždegimą mažinančius vaistus, raumenų įtampą slopinančius preparatus; jų rūšį ir trukmę parenka gydytojas;
- fizioterapiją ir manualinę terapiją – šilumos procedūras, masažą, kitus metodus;
- kaklo ar juosmens atramines priemones – trumpam, ūmaus skausmo laikotarpiu;
- injekcijas – pasirinktais atvejais, kai vaistai ir kineziterapija nepadeda;
- gyvensenos pokyčius – darbo vietos ergonomiką, svorio mažinimą, rūkymo atsisakymą;
- chirurginį gydymą – retai, kai sunkiai suspaustos nervų šaknelės ar nugaros smegenys, atsiranda progresuojantis silpnumas ar sunkus skausmas, nepasiduodantis konservatyviam gydymui.
Spondiliozės prevencija
Visiškai sustabdyti stuburo senėjimo neįmanoma, tačiau galima sulėtinti nusidėvėjimą ir sumažinti simptomus:
- reguliariai sportuoti, stiprinti nugaros ir pilvo raumenis;
- kontroliuoti svorį;
- vengti ilgo sėdėjimo vienoje padėtyje, daryti pertraukas;
- tinkamai kelti sunkius daiktus, vengti staigaus sukimo;
- tinkamai įsirengti darbo vietą;
- nerūkyti;
- pakankamai gauti kalcio ir vitamino D, rūpintis kaulų sveikata.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo neurologo, ortopedo traumatologo, neurochirurgo ir reabilitologo konsultacijos, kurių metu įvertinama stuburo būklė ir sudaromas individualus gydymo bei kineziterapijos planas. Prireikus pacientas nukreipiamas vaizdiniams tyrimams.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo neurologo konsultacija;
- gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija;
- kineziterapija;
- individualaus gydymo ir reabilitacijos plano sudarymas.
Gydytojų neurologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie spondiliozę
Ne. Daugumai žmonių su spondiliozės pokyčiais skausmo nebūna – jie atsitiktinai randami tyrimuose dėl kitų priežasčių.
Šie terminai dažnai persidengia. Spondiliozė apibūdina bendrą stuburo nusidėvėjimą su kaulinėmis išaugomis, osteochondrozė – daugiausia diskų ir slankstelių kūnų pažeidimą, o artrozė – stuburo sąnarių kremzlės nusidėvėjimą.
Visiškai ne, nes tai natūralus senėjimo procesas, tačiau simptomus galima gerai kontroliuoti judėjimu, kineziterapija ir, jei reikia, vaistais.
Priešingai – tinkamas, saikingas krūvis padeda palaikyti raumenis ir stuburo judrumą. Reikėtų vengti staigaus sukimo, sunkių svorių kėlimo ir pratimų, didinančių skausmą.
Dažniausiai ne, jie yra organizmo bandymas stabilizuoti stuburą. Problemų kyla tik tada, kai išaugos spaudžia nervų šaknelę ar nugaros smegenis.
Retai – kai atsiranda progresuojantis raumenų silpnumas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai, sunki nugaros smegenų ar nervų šaknelių kompresija arba stiprus skausmas nepasiduoda gydymui.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-19