Tiroiditas

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Tiroiditas

< Grįžti į ligų ABC

Tiroiditas – tai skydliaukės uždegimas. Tai ne viena liga, o grupė būklių, kurios skiriasi priežastimi, eiga ir gydymu. Dėl uždegimo skydliaukė gali padidėti, tapti skausminga ar pakeisti hormonų gamybą: kartais ji laikinai išskiria per daug hormonų (tirotoksikozė), kartais – gamina per mažai (hipotirozė).

Dažniausiai pasitaikančios formos:

  • Hašimoto tiroiditas (lėtinis autoimuninis tiroiditas) – dažniausia hipotirozės priežastis, kai imuninė sistema pamažu ardo skydliaukės audinį;
  • poūmis tiroiditas – skausmingas, virusinės kilmės, žr. poūmį tiroiditą;
  • pogimdyvinis tiroiditas – pasireiškia per pirmuosius mėnesius po gimdymo ar persileidimo;
  • besimptomis (tylusis) tiroiditas – panašus į pogimdyvinį, bet nesusijęs su nėštumu;
  • ūmus pūlingas tiroiditas – labai reta bakterinė infekcija, pasireiškianti skausmu, paraudimu ir karščiavimu;
  • vaistų sukeltas tiroiditas – dėl tam tikrų vaistų, pvz., amiodarono, interferono, ličio ar imunoterapijos preparatų;
  • Riedelio tiroiditas – itin reta forma, kai skydliaukė virsta kietu, fibroziniu audiniu.

Tiroidito priežastys

Priežastys priklauso nuo tiroidito rūšies:

  • autoimuninis procesas – Hašimoto, pogimdyvinis ir tylusis tiroiditas; rizika didesnė moterims, esant šeiminiam polinkiui ar kitoms autoimuninėms ligoms (pvz., 1 tipo cukriniam diabetui, celiakijai);
  • virusinė infekcija – poūmis tiroiditas;
  • bakterinė infekcija – ūmus pūlingas tiroiditas;
  • vaistai ir spinduliuotė – pvz., amiodaronas, radioaktyvusis jodas, galvos ir kaklo spindulinė terapija;
  • jodo perteklius ar trūkumas, tam tikri aplinkos veiksniai.

Tiroidito simptomai

Simptomai priklauso nuo to, ar skydliaukė veikia per daug, per mažai, ar ji skausminga.

Tirotoksikozės (per daug hormonų) požymiai – dažniausiai laikinas ligos pradžios laikotarpis:

  • nerimas, drebulys, dirglumas;
  • greitas širdies plakimas;
  • prakaitavimas, karščio netoleravimas;
  • svorio kritimas, pasikartojantis viduriavimas;
  • miego sutrikimai.

Hipotirozės (per mažai hormonų) požymiai:

  • nuovargis, mieguistumas;
  • šalčio netoleravimas;
  • svorio didėjimas;
  • vidurių užkietėjimas;
  • sausa oda, plaukų slinkimas;
  • lėtas pulsas, prislėgta nuotaika, užmaršumas;
  • moterims – mėnesinių ciklo pokyčiai.

Kiti požymiai:

  • padidėjusi skydliaukė (struma), žr. strumą, spaudimo ar gumulo kaklo srityje jausmas;
  • skausmas kaklo priekyje, plintantis į žandikaulį ar ausį, karščiavimas – poūmio ir pūlingo tiroidito atveju.

Hašimoto tiroiditas daugelį metų gali nesukelti jokių simptomų ir būti aptinkamas atsitiktinai pagal kraujo tyrimus ar skydliaukės ultragarsą.

Kada kreiptis į gydytoją dėl tiroidito

Į gydytoją endokrinologą rekomenduojama kreiptis, jei:

  • pastebite hipotirozės ar tirotoksikozės požymių;
  • skydliaukė padidėjusi, skausminga ar apčiuopiate mazgą;
  • po gimdymo atsirado nerimas, greitas pulsas, drebulys ar, priešingai, ryškus nuovargis ir slogi nuotaika;
  • esate vartojantis vaistus, galinčius paveikti skydliaukę, ir pastebite simptomų;
  • šeimoje buvo skydliaukės ligų ar kitų autoimuninių ligų ir jaučiatės blogai.

Skubios pagalbos požymiai. Skambinkite 112, jei:

  • skydliaukės skausmą lydi aukšta temperatūra, šaltkrėtis, paraudimas ir sparčiai didėjantis patinimas (galimas ūmus pūlingas tiroiditas);
  • sunku kvėpuoti ar ryti dėl staiga padidėjusios skydliaukės;
  • sergant skydliaukės liga, atsirado labai greitas širdies plakimas, labai aukšta temperatūra, sumišimas ar sąmonės sutrikimas (galima tireotoksinė krizė);
  • sergant hipotiroze, atsirado stiprus mieguistumas, sumišimas, labai lėtas pulsas ar kūno atšalimas (galima sunki hipotirozė).

Tiroidito diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis:

  • gydytojo apžiūra ir skydliaukės apčiuopa;
  • kraujo tyrimais – TSH, laisvuoju T4 (kartais ir T3), antikūnais prieš skydliaukę (anti-TPO, anti-TG);
  • uždegimo rodikliais (ENG, CRB), kai įtariamas poūmis tiroiditas;
  • skydliaukės ultragarsiniu tyrimu – dydžiui, struktūrai ir mazgams įvertinti;
  • skydliaukės scintigrafija ar kitais tyrimais – kai reikia atskirti tiroiditą nuo kitų priežasčių;
  • smulkios adatos biopsija – kai yra mazgų ar neaiškių radinių.

Tiroidito gydymas

Gydymas priklauso nuo tiroidito rūšies:

  • Hašimoto tiroiditas – jei skydliaukės veikla normali, dažniausiai tik stebima; kai išsivysto hipotirozė, skiriama pakaitinė skydliaukės hormonų terapija, kuri dažniausiai tęsiama ilgai. Dozę nustato gydytojas pagal kraujo tyrimus, žr. hipotiroidizmą;
  • poūmis – skausmą ir uždegimą mažinantys vaistai; esant stipriam simptomams – kortikosteroidai; esant tirotoksikozei – širdies plakimą lėtinantys vaistai. Dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius;
  • pogimdyvinis ir tylusis – simptomų gydymas, stebėjimas; dažnai skydliaukės veikla atsistato, tačiau dalis moterų išsivysto nuolatinė hipotirozė;
  • ūmus pūlingas – antibiotikai, kartais pūlinio drenavimas, dažnai ligoninėje;
  • vaistų sukeltas – gydytojas apsvarsto vaisto keitimą ir skiria simptominį gydymą;
  • Riedelio tiroiditas – specifinis gydymas, kurį parenka specialistai.

Skydliaukės hormonų preparatų ir kitų vaistų dozes nustato tik gydytojas, įvertinęs kraujo tyrimų rezultatus, ir jas reikia periodiškai tikslinti.

Tiroidito prevencija ir stebėjimas

Daugelio tiroiditų užkirsti kelio neįmanoma, tačiau galima:

  • reguliariai tikrintis skydliaukės hormonus, jei šeimoje yra skydliaukės ligų ar kitų autoimuninių ligų;
  • moterims po gimdymo ar persileidimo, jei atsiranda simptomų, pasitikrinti skydliaukę;
  • vartoti jodo papildus tik gydytojui rekomendavus, nes jodo perteklius gali pabloginti autoimuninį tiroiditą;
  • nerūkyti, nes rūkymas siejamas su skydliaukės ligų eigos pablogėjimu;
  • reguliariai stebėtis pas endokrinologą, jei jau nustatytas tiroiditas.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo endokrinologo konsultacijos, kurių metu įvertinama skydliaukės būklė, skiriami hormonų ir antikūnų tyrimai bei ultragarsas, parenkamas stebėjimo ar gydymo planas. Moterims po gimdymo ar planuojančioms nėštumą gali būti naudinga ir ginekologo konsultacija.

Klinikoje gali būti atliekama:

Dažniausiai užduodami klausimai apie tiroiditą

Ar tiroiditas ir hipotirozė yra tas pats?

Ne. Tai yra skydliaukės uždegimas, o hipotirozė – sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba.

Kuo skiriasi Hašimoto tiroiditas nuo poūmio tiroidito?

Hašimoto tiroiditas – lėtinė autoimuninė liga, dažniausiai be skausmo, kuri ilgainiui gali sukelti nuolatinę hipotirozę. Poūmis tiroiditas – skausmingas, dažniausiai virusinės kilmės ir paprastai praeina savaime.

Ar ši liga praeina savaime?

Poūmis, pogimdyvinis ir tylusis tiroiditas dažnai praeina savaime ar laikinai, tačiau Hašimoto tiroiditas yra lėtinis ir dažnai reikalauja ilgalaikio stebėjimo ir, jei išsivysto hipotirozė, nuolatinio gydymo.

Ar tai gali sukelti nevaisingumą ar nėštumo problemų?

Nepagydyta hipotirozė gali paveikti vaisingumą ir nėštumą, todėl planuojančioms nėštumą ar nėščioms moterims skydliaukės veiklą svarbu reguliariai tikrinti.

Ar ši būklė pasireikšti po gimdymo?

Taip, pogimdyvinis tiroiditas pasitaiko maždaug dalies moterų per pirmuosius mėnesius po gimdymo ir gali supainioti su nuovargiu ar nuotaikos pokyčiais. Jei jaučiatės neįprastai, verta pasitikrinti skydliaukę.

Ar skydliaukės hormonų vaistus reikia gerti visą gyvenimą?

Sergant Hašimoto tiroiditu ir nuolatine hipotiroze, dažniausiai taip. Kitų tiroiditų atveju hormonų reikia laikinai arba visai nereikia – tai nustato gydytojas pagal tyrimus.

Susiję straipsniai

Atnaujinta: 2026-10-26