Tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas)

Tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas) – tai tulžies pūslės sienelės uždegimas. Tulžies pūslė yra nedidelis maišelis dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, po kepenimis, kuriame kaupiasi kepenų pagaminta tulžis, padedanti virškinti riebalus. Uždegus pūslei, atsiranda stiprus skausmas, karščiavimas ir pykinimas.

Skiriamos dvi pagrindinės formos:

ūminis cholecistitas – prasideda staiga, dažniausiai reikalauja gydymo ligoninėje;
lėtinis cholecistitas – ilgalaikis ar pasikartojantis pūslės uždegimas, dažniausiai susijęs su akmenimis, pasireiškiantis epizodiniais skausmo priepuoliais.

Maždaug 90–95 proc. ūminių atvejų priežastis yra tulžies akmenys, užkimšę pūslės lataką. Likusieji atvejai (akmenų neturintis cholecistitas) dažniausiai pasireiškia sunkiai sergantiems pacientams, po didelių operacijų, traumų ar sepsio.

Tulžies pūslės uždegimas – priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausiai uždegimas atsiranda, kai akmuo užkemša tulžies pūslės lataką: tulžis užsistovi, pūslėje didėja spaudimas, ji tinsta ir uždega, o vėliau gali prisidėti bakterinė infekcija. Žr. tulžies pūslės akmenligę.

Rizika didesnė:

moterims, ypač vyresnėms nei 40 metų, nėščiosioms ar vartojančioms hormoninius vaistus;
esant antsvoriui ar nutukimui, greitam svorio mažėjimui, ilgam badavimui;
sergant cukriniu diabetu;
vyresniems žmonėms ir turintiems šeiminį polinkį į tulžies akmenis;
sunkiai sergantiems, po didelių operacijų, nudegimų ar traumų, esant ilgalaikei mitybai į veną.

Tulžies pūslės uždegimas – simptomai

Ūminio cholecistito požymiai:

stiprus, nuolatinis skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje ar viršutinėje pilvo vidurinėje dalyje, trunkantis ilgiau nei kelias valandas (skirtingai nuo tulžies dieglio, kuris paprastai praeina per kelias valandas);
skausmas dažnai plinta į nugarą, dešinįjį petį ar mentę;
skausmas stiprėja giliai įkvėpus ir spaudžiant pilvą dešinėje po šonkauliais;
pykinimas, vėmimas, apetito praradimas;
karščiavimas, šaltkrėtis;
pilvo pūtimas, jautrumas liečiant.

Dažnai priepuolį išprovokuoja riebus ar gausus maistas. Jei tulžies latakas užsikemša, gali atsirasti gelta (odos ir akių pageltimas), žr. geltą.

Lėtinio cholecistito simptomai:

pasikartojantys skausmo epizodai po riebaus maisto;
pilvo pūtimas, raugėjimas, pykinimas, diskomfortas;
skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, plintantis į nugarą.

Galimos komplikacijos

Negydomas cholecistitas gali sukelti:

tulžies pūslės pūlinį (empiemą) ar gangreną;
pūslės sienelės plyšimą (perforaciją) ir pilvaplėvės uždegimą (peritonitą);
tulžies latakų uždegimą (cholangitą) ir kasos uždegimą;
kraujo užkrėtimą – sepsį;
pasikartojančius priepuolius ir pūslės randėjimą.

Kada kreiptis į gydytoją dėl tulžies pūslės uždegimo?

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:

skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje kartojasi, ypač po riebaus maisto;
turite žinomų tulžies pūslės akmenų ir atsirado skausmo priepuolių;
skausmas trunka ilgiau nei kelias valandas.

Skubios pagalbos požymiai. Įtariant ūminį cholecistitą, reikia nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių, o esant sunkiems požymiams – skambinti 112, jei:

stiprus pilvo skausmas trunka ilgiau nei 4–6 valandas ir nepraeina;
skausmą lydi karščiavimas, šaltkrėtis, nuolatinis vėmimas;
atsirado gelta, tamsus šlapimas, šviesios išmatos;
pilvas labai skausmingas, įsitempęs, sunku judėti;
atsirado sumišimas, labai greitas širdies plakimas, silpnumas ar žemas kraujospūdis – tai gali būti sepsio požymis;
pilvo skausmą patiria nėščioji, vyresnio amžiaus žmogus ar sergantis diabetu, nes jiems simptomai gali būti nežymūs, o komplikacijos greitesnės.

Tulžies pūslės uždegimas – diagnostika

Diagnozė nustatoma ligoninėje ar skubios pagalbos skyriuje remiantis:

gydytojo apžiūra – skausmas po dešiniais šonkauliais, sustojantis įkvėpimas spaudžiant (teigiamas Mercfio simptomas);
kraujo tyrimais – leukocitų kiekiu, uždegimo rodikliais (CRB), kepenų fermentais, bilirubinu, kasos fermentais;
pilvo ultragarsiniu tyrimu – pagrindiniu tyrimu, rodančiu pūslės sienelės sustorėjimą, akmenis, skysčio kaupimąsi;
kompiuterine tomografija, magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCP), tulžies takų scintigrafija – kai ultragarso nepakanka ar įtariamos komplikacijos.

Tulžies pūslės uždegimo gydymas

Ūminio cholecistito gydymas dažniausiai vyksta ligoninėje:

laikinas nevalgymas ir skysčių lašinimas į veną;
skausmą malšinantys vaistai ir vaistai nuo pykinimo;
antibiotikai, jei yra infekcijos požymių (karščiavimas, padidėję uždegimo rodikliai) – juos skiria gydytojas;
chirurginis gydymas – laparoskopinė cholecistektomija (tulžies pūslės pašalinimas) – pagrindinis ir veiksmingiausias metodas, kuris dažniausiai atliekamas per kelias pirmąsias dienas po susirgimo ar, jei reikia, po kelių savaičių, kai uždegimas aprimsta. Operacija yra rutininė, atliekama per mažus pjūvius;
pūslės drenavimas – kai pacientas labai silpnas ar operacija per rizikinga, tulžies pūslė gali būti nusausinama per odą (perkutaninė cholecistostomija), o operacija atidedama;
latakų akmenų šalinimas – endoskopinė procedūra (ERCP), jei akmenys užkimšo tulžies lataką.

Lėtinio cholecistito atveju paprastai rekomenduojama planinė operacija, nes vaistais ir dieta akmenų pašalinti negalima.

Gyvenimas po tulžies pūslės pašalinimo

Dauguma pacientų gyvena visiškai normaliai be tulžies pūslės. Pirmąsias savaites rekomenduojama laikytis lengvesnės mitybos – vengti labai riebaus ir sunkiai virškinamo maisto, valgyti mažesnėmis porcijomis, o vėliau mitybą palaipsniui plėsti. Kai kuriems pacientams laikinai gali pasireikšti viduriavimas ar pilvo pūtimas.

Tulžies pūslės uždegimo prevencija

Rizikai sumažinti padeda:

sveikas svoris, vengimas staigaus svorio kritimo ir ilgo badavimo;
subalansuota mityba, mažiau sočiųjų riebalų, daugiau skaidulų;
reguliarus fizinis aktyvumas;
diabeto ir kitų rizikos veiksnių kontrolė;
laiku gydyti žinomus tulžies akmenis pagal gydytojo rekomendacijas.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje ūminio cholecistito gydymas neteikiamas – jam reikalinga ligoninės priežiūra ir, dažnai, operacija. Tačiau pacientams suteikiamos gydytojo gastroenterologo ir šeimos gydytojo konsultacijos, kurių metu galima įvertinti pasikartojančius skausmo priepuolius, atlikti pilvo ultragarsinį tyrimą ir kraujo tyrimus, aptarti tulžies akmenų gydymo galimybes bei nukreipti planinei operacijai. Esant stipriam pilvo skausmui, karščiavimui, vėmimui ar gelta, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Klinikoje gali būti atliekama:

Gydytojų gastroenterologų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie tulžies pūslės uždegimą

Kuo cholecistitas skiriasi nuo tulžies dieglio?

Tulžies dieglys – laikinas skausmas, kai akmuo trumpam užkemša lataką, ir paprastai praeina per kelias valandas. Cholecistitas – tulžies pūslės uždegimas, kai skausmas trunka ilgiau, dažnai lydimas karščiavimo, ir reikalauja gydymo.

Ar visada reikia operacijos?

Dažniausiai taip, nes pašalinus pūslę, uždegimas ir akmenys nebesikartoja. Retais atvejais, kai pacientas labai silpnas, pirmiausia atliekamas drenavimas ar gydymas antibiotikais, o operacija vėliau.

Ar galima gyventi be tulžies pūslės?

Taip. Dauguma žmonių gyvena normaliai be jos, nors pradžioje gali tekti koreguoti mitybą.

Ar cholecistitas gali praeiti savaime?

Lengvi priepuoliai gali aprimti, tačiau uždegimas dažniausiai kartojasi, o negydomas gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl reikia gydytojo priežiūros.

Kokio maisto vengti?

Priepuolio metu ir po jo rekomenduojama vengti riebaus, kepto, aštraus maisto, riebių pieno produktų. Konkrečią dietą aptarkite su gydytoju.

Kada tulžies pūslės skausmas pavojingas?

Kai trunka ilgiau nei kelias valandas, atsiranda karščiavimas, vėmimas, gelta ar bendras silpnumas – tokiu atveju reikia skubios pagalbos.

Susiję straipsniai

Atnaujinta: 2026-10-30