Šunvotė

Šunvotė (pūlingas hidradenitas, lot. hidradenitis suppurativa) – lėtinė, linkusi kartotis uždegiminė odos liga, pasireiškianti skausmingais mazgais, pūliniais ir tuneliais odoje pažastyse, kirkšnyse, sėdmenyse, po krūtimis ir kitose vietose, kur oda liečiasi su oda. Liga pažeidžia plauko folikulus ir greta esančias prakaito liaukas, o ilgainiui palieka randus.

Šunvotė dažnai painiojama su paprasta votimi (furunkulu) ar spuogais, tačiau tai atskira liga: ji kartojasi tose pačiose vietose, sunkiai gyja ir paprastai reikalauja ilgalaikio gydymo, ne vien vieno antibiotikų kurso.

Svarbu žinoti:

• šunvotė nėra užkrečiama ir nesusijusi su prasta higiena;
• dažniausiai pradeda reikštis po brendimo, maždaug 20–30 metų amžiuje, moterims dažniau nei vyrams;
• tai medicininė liga, kuria sergantys žmonės dažnai ilgai vėluoja kreiptis dėl gėdos ar skausmo, o gydymas veiksmingesnis, kuo anksčiau pradedamas.

Šunvotės priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli priežastis nežinoma. Manoma, kad pagrindinis procesas – plauko folikulų užsikimšimas, jų plyšimas ir stiprus imuninis uždegimas aplinkiniuose audiniuose, o bakterijos dažniausiai prisideda antrą. Ligos atsiradimą ir paūmėjimus skatina:

• rūkymas – vienas svarbiausių rizikos veiksnių;
• nutukimas ir metabolinis sindromas;
• genetinis polinkis – liga dažnesnė šeimose, kuriose ja jau sirgo kas nors iš artimųjų;
• hormoniniai pokyčiai – paūmėjimai gali būti susiję su mėnesinių ciklu, taip pat liga dažniau pasireiškia kartu su policistiniu kiaušidžių sindromu;
• trynimas, spaudimas, skutimasis ar epiliacija, prakaitavimas pažeistose vietose;
• imuninės ir uždegiminės ligos – pvz., Krono liga, aknė.

Šunvotės simptomai

Liga pradeda reikštis nuo pavienių skausmingų mazgų, kurie gali būti painiojami su paprastomis votimis ar spuogais. Būdingi požymiai:

• skausmingi, giliai odoje esantys, raudoni ir kieti mazgai;
• mazgų pūliavimas, trūkimas, nemalonaus kvapo išskyros;
• mazgai atsiranda vienose ir tose pačiose vietose – pažastyse, kirkšnyse, sėdmenyse, po krūtimis, tarp šlaunų;
• kartais užsikimšę plaukų folikulai, panašūs į juodus taškelius (dvigubi komedonai);
• ilgainiui susiformuoja jungiamieji kanalai (tuneliai), kuriais pūliai prasiskverbia po oda, taip pat randai ir sukietėjusios odos sritys;
• skausmas, niežulys, deginimas, ribotas rankos ar kojos judrumas;
• nuovargis ir prastesnė emocinė savijauta, nes liga dažnai paveikia gyvenimo kokybę.

Pagal išplitimą ir pažeidimo sunkumą skiriamos trys stadijos (Hurley): nuo pavienių mazgų ir abscesų be tunelių iki plačių tunelių ir randų, apimančių didelę sritį.

Kada kreiptis į gydytoją dėl šunvotės?

Į gydytoją dermatovenerologą rekomenduojama kreiptis, jei:

• vienoje ir toje pačioje vietoje (pažastyje, kirkšnyje) pasikartoja skausmingi mazgai ar pūliniai;
• mazgai negyja ilgiau nei kelias savaites;
• atsirado tuneliai, randai ar nuolatinės išskyros;
• liga paveikė kasdienį gyvenimą, miegą, judėjimą ar savivertę;
• tas pats vyksta artimajam – šeimoje liga dažnai kartojasi, o greita diagnozė gali sutrumpinti kančią.

Ankstyva diagnozė ir gydymas padeda sustabdyti ligos progresavimą, o neretai kelerius metus ji lieka nediagnozuota.

Skubios pagalbos požymiai. Skubiai kreipkitės į gydytoją ar skambinkite 112, jei:

• paraudimas ir skausmas sparčiai plinta, atsirado karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras silpnumas – tai gali reikšti rožę ar kitą sunkią odos infekciją, galiausiai – sepsį;
• yra labai stiprus skausmas, sparčiai didėjantis patinimas ar sumišimas.

Šunvotės diagnostika

Diagnozė dažniausiai nustatoma pagal klinikinį vaizdą ir ligos istoriją. Gydytojas vertina:

• pažeidimų vietą (odos raukšlių sritys);
• pasikartojimą (bent du kartus per pastaruosius 6 mėnesius);
• būdingus požymius – mazgus, abscesus, tunelius, randus.

Papildomai gali būti skiriama:

• pūlių ar išskyrų pasėlis, jei įtariama infekcija;
• kraujo tyrimai, vertinantys uždegimą, cukraus kiekį, hormonus;
• odos ultragarsinis tyrimas, norint įvertinti gilesnius tunelius ir abscesus;
• tyrimai dėl susijusių ligų (pvz., metabolinio sindromo, žarnyno uždegiminių ligų).

Šunvotės gydymas

Šunvotė – lėtinė liga, todėl gydymo tikslas – sumažinti uždegimą, sustabdyti naujų pažeidimų atsiradimą, išvengti randų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas parenkamas pagal stadiją ir apima keletą krypčių:

• gyvensenos priemonės – rūkymo atsisakymas, svorio mažinimas, vengimas trynimo, per aptemptų drabužių, šildymo kompresų, skutimosi pažeistose vietose. Jie padeda sumažinti paūmėjimų dažnį;
• vietiniai vaistai – antiseptikai, vietiniai antibiotikai, kai kuriais atvejais – kitos vietinės priemonės lengvoms formoms;
• geriamieji antibiotikai ir uždegimą slopinantys vaistai – vidutinio sunkumo formoms, ilgesniam kursui, kurį skiria gydytojas;
• hormoninė terapija – kai kurioms moterims, jei paūmėjimai susiję su ciklu;
• biologinė terapija – vidutinio sunkumo ir sunkioms formoms, kai kiti metodai nepakankamai veiksmingi; vaistus skiria specialistas;
• procedūros ir chirurgija – abscesų atvėrimas, pasikartojančių mazgų ar tunelių pašalinimas (pvz., stogo nuėmimas ar plati ekscizija). Kai kuriais atvejais papildomai gali būti taikomas lazerinis gydymas, kurį parenka gydytojas;
• skausmo ir žaizdų priežiūra – tvarsčiai, skausmą mažinantys vaistai;
• psichologinė pagalba – lėtinė, skausminga liga gali sukelti nerimą ir liūdesį, todėl pagalba svarbi.

Gydymo schemą ir vaistus nustato gydytojas, vertindamas riziką ir naudą.

Šunvotės prevencija

Visiškai užkirsti kelią sudėtinga, tačiau paūmėjimų galima išvengti ar jų sumažinti:

• nerūkyti ir stengtis išlaikyti normalų svorį;
• vengti trynimo ir spaudimo odos raukšlėse, dėvėti laisvą, kvėpuojantį apdarą;
• atsargiai elgtis su skutimu ar plaukų šalinimu pažeistose vietose;
• laiku kreiptis pastebėjus pirmuosius mazgus ir nespausti jų, nes tai gali sustiprinti uždegimą;
• reguliariai stebėtis pas gydytoją.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo dermatovenerologo konsultacijos, kurių metu nustatoma diagnozė ir parenkamas individualus gydymo planas. Kai kuriais atvejais papildomai rekomenduojamos chirurgo konsultacijos, o sunkesnėms formoms gydyti, kai reikia biologinės terapijos ar sudėtingesnės priežiūros, pacientas gali būti nukreiptas pas atitinkamus specialistus.

Klinikoje gali būti atliekama:

• gydytojo dermatovenerologo konsultacija;
• lazerinis gydymas – pasirinktais atvejais;
• laboratoriniai tyrimai;
• individualaus gydymo plano sudarymas.

Gydytojų dermatovenerologų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie šunvotę

Susiję straipsniai

• Votis (furunkulas)
• Aknė
• Rožė
• Keloidiniai randai

---

Atnaujinta: 2026-10-26