Aterosklerozė – tai lėtinė, progresuojanti kraujagyslių liga, kurios metu arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolis, riebalinės medžiagos, kalcis ir kitos medžiagos, sudarančios vadinamąją ateroskleroziškąją (ateroma) plokštelę. Dėl to arterijos siaurėja, sukietėja ir praranda elastingumą.
Aterosklerozė gali pažeisti įvairias kūno arterijas, tačiau dažniausiai paveikia širdies (vainikines), smegenų, kojų ar inkstų kraujagysles. Liga ilgą laiką vystosi nepastebimai, todėl dažnai vadinama „tyliąja liga”.
Aterosklerozės priežastys ir rizikos veiksniai
Aterosklerozės riziką didina:
- aukštas kraujo spaudimas;
- padidėjęs cholesterolio kiekis;
- rūkymas;
- cukrinis diabetas;
- nutukimas, mažas fizinis aktyvumas;
- netinkama mityba, gausi sočiųjų ir transriebalų;
- šeiminis polinkis;
- vyresnis amžius.
Aterosklerozės simptomai
Ankstyvose stadijose aterosklerozė dažnai nesukelia jokių simptomų. Ligai progresuojant, požymiai priklauso nuo pažeistų arterijų:
- vainikinių (širdies) arterijų pažeidimas – krūtinės skausmas ar spaudimas (krūtinės angina), dusulys, nuovargis;
- smegenų arterijų pažeidimas – galvos svaigimas, atminties ar orientacijos sutrikimai, regėjimo problemos, galūnių tirpimas ar silpnumas, kalbos sutrikimai;
- kojų (periferinių) arterijų pažeidimas – protarpinis šlubavimas (skausmas ar mėšlungis kojose vaikštant, praeinantis pailsėjus), šaltos, blyškios kojos;
- inkstų arterijų pažeidimas – aukštas kraujospūdis.
Kada kreiptis į gydytoją dėl aterosklerozės?
Į gydytoją kardiologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- jaučiamas pasikartojantis krūtinės skausmas ar spaudimas, ypač fizinio krūvio metu;
- vaikštant atsiranda kojų skausmas, kuris praeina pailsėjus;
- vargina nuolatinis nuovargis ar dusulys.
Skubios pagalbos požymiai – jei staiga atsiranda stiprus krūtinės skausmas, veido, rankos ar kojos silpnumas, kalbos ar regėjimo sutrikimas, nedelsiant skambinkite 112. Tai gali reikšti infarktą ar insultą.
Aterosklerozės diagnostika
Aterosklerozė diagnozuojama remiantis:
- gydytojo apžiūra ir rizikos veiksnių įvertinimu;
- kraujo tyrimais – cholesterolio ir gliukozės kiekio nustatymu;
- kraujagyslių ultragarsiniu (dopleriniu) tyrimu;
- elektrokardiograma (EKG), krūvio mėginiais;
- kartais – angiografija.
Aterosklerozės gydymas
Nors visiškai pašalinti aterosklerozės dažniausiai nepavyksta, gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti komplikacijų riziką:
- gyvenimo būdo pokyčiai – sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, svorio kontrolė;
- medikamentinis gydymas – statinai cholesteroliui mažinti, antihipertenziniai vaistai, kraują skystinantys vaistai;
- intervenciniai ar chirurginiai metodai – angioplastika su stentavimu ar šuntavimo operacija, taikomi sunkesniais atvejais.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo kardiologo konsultacijos, kurių metu įvertinami rizikos veiksniai ir parenkamas individualus gydymo bei prevencijos planas.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo kardiologo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai;
- kraujagyslių ultragarsinis tyrimas;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie aterosklerozę
Nes ji ilgą laiką vystosi nepastebimai, o pirmieji simptomai dažniausiai atsiranda tik tada, kai arterijos jau reikšmingai susiaurėjusios.
Visiškai pašalinti jau susiformavusių sankaupų dažniausiai nepavyksta, tačiau gydymas gali sustabdyti ar sulėtinti progresavimą ir reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką.
Jei ateroskleroziškoji plokštelė plyšta ir sukelia kraujo krešulį, visiškai užblokavusį arteriją, tai gali sukelti miokardo infarktą (jei pažeista širdies arterija) arba insultą (jei pažeista smegenų arterija).
Tai kojų skausmas ar mėšlungis, atsirandantis vaikštant dėl nepakankamos kraujotakos ir praeinantis po trumpo poilsio.
Taip, ypač laiku pradėjus gyvenimo būdo pokyčius ir, jei reikia, medikamentinį gydymą.
Jei staiga atsiranda stiprus krūtinės skausmas, vienpusis kūno silpnumas, kalbos ar regėjimo sutrikimas.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-03