Ksantelazma

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Ligos
  4. »
  5. Ksantelazma

Ksantelazma – tai gelsvas, minkštas darinys ar plokštelė akių vokų odoje, susidarantis dėl riebalų, daugiausia cholesterolio, sankaupos. Šie dariniai gerybiniai ir patys savaime nekelia tiesioginio pavojaus gyvybei, tačiau gali signalizuoti apie lipidų apykaitos ar kitus medžiagų apykaitos sutrikimus, todėl pastebėjus juos verta pasitikrinti sveikatą nuodugniau.

Ksantelazmos priežastys

Ksantelazma dažniausiai siejama su:

  • lipidų apykaitos sutrikimais – padidėjusiu cholesterolio ar trigliceridų kiekiu kraujyje (apie pusė pacientų su ksantelazma turi padidėjusį cholesterolio kiekį);
  • skydliaukės veiklos sutrikimais;
  • 2 tipo cukriniu diabetu;
  • genetiniu polinkiu;
  • nutukimu;
  • rūkymu.

Kartais ksantelazma atsiranda ir be aiškios priežasties, esant visiškai normaliam cholesterolio kiekiui. Dažniau ji pasireiškia vyresnio amžiaus moterims.

Ksantelazmos simptomai

Dažniausi ksantelazmos požymiai:

  • geltonos ar gelsvai oranžinės spalvos minkštos plokštelės ar papulės aplink akis, dažniausiai vidiniame vokų kampe;
  • neskausmingas darinys, nesukeliantis niežulio;
  • gali būti vienpusis ar dvipusis, laikui bėgant gali didėti ar daugėti.

Kada kreiptis į gydytoją dėl ksantelazmos?

Į gydytoją dermatovenerologą rekomenduojama kreiptis, jei:

  • pastebimas naujas gelsvas darinys vokų srityje;
  • norite išsiaiškinti, ar darinys susijęs su padidėjusiu cholesterolio kiekiu ar kitais medžiagų apykaitos sutrikimais;
  • norite darinį pašalinti dėl estetinių priežasčių.

Ksantelazmos diagnostika

Ksantelazma diagnozuojama remiantis:

  • gydytojo dermatovenerologo apžiūra – dažniausiai klinikinio vaizdo pakanka diagnozei;
  • lipidograma (bendro cholesterolio, LDL, HDL, trigliceridų nustatymu);
  • kartais – skydliaukės funkcijos ar gliukozės kiekio tyrimais.

Ksantelazmos gydymas

Gydymas apima dvi kryptis:

  • pagrindinės priežasties (padidėjusio cholesterolio ar kito medžiagų apykaitos sutrikimo) korekciją – mitybos pokyčius ar medikamentus;
  • paties darinio šalinimą dėl estetinių priežasčių – chirurginiu būdu, elektrokoaguliacija ar lazeriu.

Svarbu žinoti, kad net pašalinus ksantelazmą, darinys gali atsinaujinti, jei nesprendžiama pagrindinė priežastis, pvz., išlieka aukštas cholesterolio lygis.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo dermatovenerologo konsultacijos, kurių metu įvertinamas darinys ir aptariama, ar reikalingas platesnis medžiagų apykaitos ištyrimas.

Klinikoje gali būti atliekama:

Gydytojų dermatovenerologų sąrašą rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ksantelazmą

Ar ksantelazma pavojinga?

Pats darinys gerybinis ir tiesiogiai nekelia pavojaus gyvybei, tačiau gali signalizuoti apie padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką dėl susijusio cholesterolio pertekliaus.

Ar visada reikia tikrintis cholesterolį radus ksantelazmą?

Rekomenduojama patikrinti, nes apie pusė pacientų su ksantelazma turi padidėjusį cholesterolio kiekį, net jei kitų simptomų nėra.

Ar ksantelazma gali atsinaujinti po pašalinimo?

Taip, ypač jei nekoreguojama pagrindinė priežastis, pvz., aukštas cholesterolio lygis.

Ar ksantelazma susijusi su širdies ligomis?

Netiesiogiai – ji dažnai rodo lipidų apykaitos sutrikimą, kuris pats savaime yra žinomas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

Kokie metodai efektyviausi ksantelazmai šalinti?

Dažniausiai taikomi chirurginis pašalinimas, elektrokoaguliacija ar lazerinė terapija – konkretų metodą parenka gydytojas pagal darinio dydį ir vietą.

Ar ksantelazma gali praeiti savaime?

Ne, savaime ji dažniausiai neišnyksta – jai pašalinti reikalinga procedūra.

Susiję straipsniai


Atnaujinta: 2026-09-28