Kas yra kontracepcija ir kodėl ji svarbi?

Tai metodų ir priemonių visuma, leidžianti moterims sąmoningai valdyti, kada nori pastoti, kiek vaikų planuoja turėti bei kokiu gyvenimo etapu tai daryti. Tai viena svarbiausių moters reprodukcinės sveikatos priemonių, padedanti ne tik išvengti neplanuotų nėštumų, bet ir prisidedanti prie įvairių sveikatos sutrikimų kontrolės.

Kontracepcija moterims suteikia galimybę:

  • planuoti nėštumą pagal savo fizinę, psichologinę, finansinę ar socialinę padėtį;
  • išvengti komplikacijų, kylančių dėl dažnų gimdymų ar per trumpų tarpų tarp nėštumų;
  • siekti asmeninių ar profesinių tikslų, suderinti motinystę su studijomis ar karjera;
  • apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo paauglystėje ar premenopauziniu laikotarpiu;
  • sumažinti riziką abortams, kurie gali turėti tiek fizinių, tiek psichologinių pasekmių;
  • aktyviai dalyvauti sprendžiant apie savo kūną ir sveikatą.

Be nėštumo prevencijos, kai kurios kontracepcijos formos (ypač hormoninės) yra taikomos ir medicininiais tikslais, kai reikia suvaldyti tam tikras ginekologines ar hormonines būkles.

Kontracepcija moterims dažnai skiriama:

  • sergant endometrioze, kad sumažėtų ląstelių dauginimasis už gimdos ribų ir būtų malšinamas skausmas;
  • esant policistinių kiaušidžių sindromui (PKS), siekiant sureguliuoti ciklą ir mažinti androgenų perteklių;
  • esant gausioms, nereguliarioms arba skausmingoms mėnesinėms – kontraceptikai padeda stabilizuoti ciklą ir sumažinti kraujavimo intensyvumą;
  • esant hormonų disbalansui, pavyzdžiui, dėl skydliaukės sutrikimų ar ankstyvos menopauzės;
  • gydant spuogus (aknę), ypač kai jų atsiradimas susijęs su hormoniniais pokyčiais;
  • kai yra funkcinės kiaušidžių cistos, kad būtų išvengta jų pasikartojimo.

Tokiais atvejais, tai tampa ne tik apsaugos priemone, bet ir veiksmingu gydymo metodu, dažnai taikomu ilgesnį laiką, prižiūrint gydytojui. Tai leidžia moterims ne tik planuoti šeimą, bet ir išspręsti aktualias sveikatos problemas, pagerinti kasdienę savijautą bei gyvenimo kokybę.

Kokie yra kontracepcijos metodai / rūšys?

Hormoninė kontracepcija

Tai vienas iš efektyviausių ir plačiausiai naudojamų būdų. Veikimo principas – hormonai slopina ovuliaciją, keičia gimdos gleivinės struktūrą bei storina gimdos kaklelio gleives, trukdančias spermatozoidų patekimui.

Kombinuoti geriamieji kontraceptikai (tabletės)

  • Sudėtis: estrogenas + progestinas.
  • Vartojimas: kasdien, tuo pačiu metu.
  • Privalumai: reguliuoja menstruacijas, mažina jų gausumą, skausmingumą, gydo aknę.

Tik progestino tabletės (mini piliulės)

  • Sudėtis: tik progestinas.
  • Skiriamos: maitinančioms krūtimi moterims arba toms, kurioms negalima vartoti estrogeno.
  • Privalumai: mažesnė trombozės rizika.

Kontraceptinis pleistras

  • Naudojimas: klijuojamas ant odos (pilvas, sėdmenys, žastas), keičiamas kartą per savaitę.
  • Veikimas: per odą į kraują patenka hormonai (estrogenas ir progestinas).
  • Privalumai: nereikia prisiminti kasdien.

Makšties žiedas

  • Naudojimas: dedamas į makštį 3 savaitėms, po to – savaitės pertrauka.
  • Veikimas: nuolat išskiria mažą kiekį hormonų.
  • Privalumai: mažesnė hormonų dozė nei tabletėse.

Hormoninė (-s) injekcija (-os)

  • Naudojimas: leidžiamos kas 3 mėnesius (progestinas).
  • Privalumai: labai patogus ilgalaikis variantas, nereikalaujantis kasdienės ar savaitinės priežiūros.

Hormoninis implantas

  • Forma: mažas lankstus strypelis, įvedamas po oda žasto srityje.
  • Veikimo trukmė: iki 3 metų.
  • Privalumai: itin veiksmingas (virš 99%), nereikalaujantis vartotojo pastangų.

Hormoninė gimdos spiralė (IUS)

  • Įvedama: į gimdos ertmę, veikia 3–6 metus, priklausomai nuo tipo.
  • Veikimas: išskiria progestiną tiesiai į gimdą – mažina endometriumo storį, tirština gleives.
  • Privalumai: veiksminga, menstruacijos tampa lengvesnės ar visai išnyksta.

Barjerinės priemonės

Šios priemonės fiziškai blokuoja spermatozoidų patekimą į gimdą.

  • Vyrų prezervatyvas: apsaugo ir nuo LPL, lengvai prieinamas.
  • Moterų prezervatyvas: įdedamas į makštį prieš lytinį aktą.
  • Diafragma, gimdos kaklelio gaubtelis: dedami prieš lytinius santykius, dažnai kartu su spermicidais.
  • Spermicidai: žvakutės, geliai, putos – naikina spermatozoidus.

Spiralės

Vario spiralė (nehormoninė)

  • Veikimo principas: varis veikia spermatozoidus toksiškai, trukdo jų judėjimui.
  • Trukmė: iki 10 metų.
  • Privalumai: ilgalaikė, nehormoninė, tinkama nenorintiems hormonų.

Skubaus veikimo kontracepcija

  • Skirta: išvengti nėštumo po neapsaugotų lytinių santykių.
  • Formos: „ryto po“ tabletės (per 72–120 val.), vario spiralė (iki 5 dienų).
  • Trūkumai: negali būti naudojama nuolat.

Nuolatinė (negrįžtama) kontracepcija

  • Sterilizacija moterims: kiaušintakių užrišimas, virš 99% efektyvumas, negrįžtama.
  • Sterilizacija vyrams (vazektomija): paprastesnė nei moterų, taip pat labai efektyvi.

Ką pasirinkti?

Tinkamiausias kontracepcijos metodas priklauso nuo:

  • moters amžiaus;
  • sveikatos būklės (pvz., hormonų balanso, lėtinių ligų);
  • gyvenimo būdo (pvz., ar gali prisiminti kasdien vartoti tabletę);
  • planų dėl nėštumo ateityje;
  • ar reikalinga ir medicininiais tikslais (pvz., dėl ciklo sutrikimų, endometriozės);
  • noro (ar nenoro) naudoti hormonus.

Pasirinkimas turėtų būti priimtas konsultuojantis su gydytoju ginekologu, kuris įvertina ne tik moters sveikatos būklę, bet ir individualius poreikius bei gyvenimo situaciją.

Kaip veikia hormonais grįsta kontracepcija?

Tai kontracepcijos metodai, kurių veikimas pagrįstas dirbtinių hormonų (estrogeno ir (arba) progestino) poveikiu moters organizmui. Šie hormonai imituoja natūralius moters lytinius hormonus ir veikia keliais lygmenimis, kad apsaugotų nuo nėštumo.

Pagrindiniai veikimo principai:

Ovuliacijos slopinimas

Kas yra ovuliacija?
Ovuliacija – tai procesas, kai kiaušidėje subrendęs folikulas išleidžia kiaušialąstę, kuri keliauja kiaušintakiu ir gali būti apvaisinta spermatozoido.

Kaip veikia hormonai?
Kontraceptikai slopina hipofizės hormonų (LH ir FSH) gamybą, kurie atsakingi už kiaušialąstės brendimą ir ovuliacijos sukėlimą.

Rezultatas:
Ovuliacija neįvyksta – nėra kiaušialąstės, kurią spermatozoidas galėtų apvaisinti.

Gimdos kaklelio gleivių sutirštinimas

Kas tai?
Ovuliacijos metu gleivės tampa skaidrios ir slidžios – palengvina spermatozoidų judėjimą.

Kaip veikia kontraceptikai?
Progestinas sutirština gleives – jos tampa tankios ir lipnios.

Rezultatas:
Spermatozoidai nepatenka į gimdą, nes neprasiskverbia per gleives.

Gimdos gleivinės ploninimas

Kas tai?
Apvaisinta kiaušialąstė turi prisitvirtinti prie storos ir kraujagyslėmis aprūpintos gleivinės.

Kaip veikia hormonai?
Progestinas plonina gimdos gleivinę, todėl trukdo implantacijai.

Rezultatas:
Nėštumas mažiau tikėtinas, net jei įvyktų apvaisinimas.

Papildomi hormonų poveikiai (terapinis efektas)

  • Reguliuoja menstruacijų ciklą
  • Mažina skausmą ir kraujavimą per mėnesines
  • Gali pagerinti odą (pvz., gydyti aknę)
  • Slopina endometriozės simptomus
  • Mažina kiaušidžių ir gimdos vėžio riziką (ilgalaikio vartojimo atveju)

Ar reikia tyrimų prieš paskiriant kontracepciją?

Prieš paskiriant kontracepciją dažnai atliekama:

  • Išsami medicininė anamnezė (nėštumų, ciklo ypatumai, ligos, rūkymas, KMI)
  • Kraujospūdžio matavimas
  • Kraujotyrimai (pvz., hormonai, kepenų funkcija, krešumas)
  • Ginekologinis ultragarsas
  • Citologinis tyrimas (PAP testas)
  • Infekcijų tyrimai, jei reikalinga

Jaunai, sveikai moteriai dažnai pakanka tik konsultacijos, bet esant rizikos veiksniams – reikalingas išsamesnis ištyrimas.

Kada galima pradėti?

Kontracepciją galima pradėti naudoti:

  • Nuo pirmųjų lytinių santykių (jei fiziškai ir emociškai pasirengusi)
  • Dėl medicininių priežasčių (nepriklausomai nuo seksualinės patirties)
  • Dėl sveikatos sutrikimų (nereguliarus ciklas, endometriozė, PKS ir pan.)

Koks poveikis vaisingumui?

Hormoninė kontracepcija:

  • Tabletės: vaisingumas grįžta per 1–3 mėnesius
  • Injekcijos: gali užtrukti iki 12 mėn., bet poveikis laikinas
  • Pastaba: nesukelia nevaisingumo, jei problemos – jos būna anksčiau buvusios

Intrauterinės priemonės (spiralės):

Vaisingumas grįžta iškart po pašalinimo. Spiralės neturi ilgalaikio neigiamo poveikio vaisingumui, jei nebuvo komplikacijų.

Barjeriniai metodai:

Neturi jokio poveikio vaisingumui.

Natūralūs metodai:

Neveikia vaisingumo, bet mažas veiksmingumas kaip apsaugos priemonė.

Sterilizacija:

Negrįžtamas metodas – panaikina vaisingumą visam laikui.

Ar spiralės įvedimas yra skausmingas?

Spiralės įvedimas gali būti nemalonus ar sukelti trumpalaikį skausmą, tačiau tai labai priklauso nuo:

  • skausmo slenksčio,
  • gimdos jautrumo,
  • ar moteris yra gimdžiusi.

Dažniausi pojūčiai:

  • Trumpas spazminis skausmas įvedimo metu – panašus į stipresnius mėnesinių skausmus
  • Diskomfortas ar maudimas pilvo apačioje kelias valandas ar dienas
  • Kraujavimas ar dėmėtumas keletą dienų

Ką svarbu žinoti:

  • Gydytojas gali rekomenduoti skausmą malšinančių vaistų (pvz., ibuprofeno)
  • Procedūra trunka tik kelias minutes
  • Įvedus spiralę, ji nėra jaučiama
  • Negimdžiusioms moterims įvedimas gali būti šiek tiek nemalonesnis
  • Jei skausmas ilgalaikis ar stiprus – būtina kreiptis į gydytoją

Kiek laiko galima naudoti hormoninę kontracepciją?

Kontracepciją galima naudoti tiek, kiek yra poreikis apsisaugoti nuo nėštumo ar valdyti sveikatos būkles, jei nėra kontraindikacijų.

  • Tabletės: gali būti vartojamos daug metų (net 10+), jei tinka
  • Spiralės: 3–10 metų, priklausomai nuo tipo
  • Implantai: iki 3 metų
  • Injekcijos: kas 3 mėnesius, be riboto laikotarpio

Rekomendacija: reguliarios gydytojo konsultacijos, kad įsitikintumėte, jog priemonė vis dar tinka.

Kodėl svarbu žinoti apie šį laikotarpį?

Perimenopauzėje (pereinamasis laikotarpis iki menopauzės) ovuliacija dar vyksta, todėl nėštumas įmanomas net retėjant mėnesinėms.

Po oficialios menopauzės (12 mėnesių be menstruacijų, be kitų paaiškinimų), kontracepcija kaip apsauga nuo nėštumo – nebeturi prasmės.

Ar hormoninė kontracepcija po menopauzės žalinga?

Po menopauzės ji nebenaudojama kaip apsaugos priemonė, tačiau:

  • Kartais skiriama hormonų pakaitinė terapija (HPT) simptomams (pvz., karščio bangoms, makšties sausumui)
  • Skiriama mažesnės dozės, su kitais tikslais nei kontracepcija

Kada optimalu įvesti spiralę?

Geriausia spiralę įvesti:

  • Per menstruacijas arba jų pabaigoje – gimdos kaklelis natūraliai prasivėręs
  • Po gimdymo – praėjus 4–6 savaitėms
  • Po nėštumo nutraukimo – jei nėra infekcijos
  • Bet kuriuo metu, jei gydytojas įsitikina, kad nėra nėštumo

Gydytojas visada įvertina ciklo laiką, sveikatos būklę ir planus dėl vaisingumo.

Kokius kontracepcijos būdus teikia klinika?

BIOFIRST klinika (Studentų g. 37, Kaune) siūlo:

Kontraceptinių spiralės įvedimą:

  • „FLEREE“ spiralė
  • „MIRENA“ spiralė
  • Varinė spiralė „NOVA T Cu“
  • Kontraceptinio implanto įterpimą ir pašalinimą
  • Konsultacijas dėl geriamųjų kontraceptikų ir kitų metodų

Pasirinkimas individualizuojamas pagal moters sveikatos būklę ir poreikius.

Ginekologinės injekcijos

Ginekologiniai tyrimai ir procedūros

Ginekologinis ultragarsinis tyrimas

Kontracepcija moterims, hormoninė kontracepcija

Lazerinė ginekologija