Tendinitas

Tendinitas – tai sausgyslės, jungiančios raumenį su kaulu, uždegimas ar perkrova. Sausgyslė perduoda raumens jėgą kaului ir leidžia judinti sąnarį. Kai ji nuolat perkraunama, joje atsiranda smulkių pažeidimų, o tai sukelia skausmą, jautrumą ir sustingimą šalia sąnario.

Dažniausiai tendinitas pažeidžia:

• Achilo sausgyslę – skausmas kulkšnies užpakalinėje dalyje;
• peties sausgysles (rotatorių manžetę) – skausmas peties srityje keliant ranką;
• alkūnę – „teniso alkūnė” (šoninis epikondilitas) ar „golfo alkūnė” (vidinis epikondilitas);
• girnelės (čiurnos) sausgyslę – „šokėjo kelis”;
• riešo sausgysles, pvz., De Kervano tenosinovitą, kai skauda nykščio pusėje riešo;
• klubo ir šlaunų sausgysles.

Dažnai vartojamas ir terminas „tendinopatija”, apimantis tiek ūmų uždegimą, tiek lėtinį sausgyslės pokytį dėl ilgalaikės perkrovos. Daugelis lėtinių atvejų yra ne tiek uždegimas, kiek sausgyslės audinio pokytis, todėl gydymas dažnai remiasi ne tik uždegimo slopinimu, bet ir laipsnišku sausgyslės stiprinimu.

Tendinito priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausia priežastis – per didelė ar pasikartojanti apkrova:

• staigus fizinio krūvio padidinimas, neįprasta veikla (pvz., po ilgos pertraukos pradėtas bėgimas, sodo darbai, dažymas);
• pasikartojantys judesiai darbe ar sporte – spausdinimas, klaviatūros ir pelės naudojimas, teniso, plaukimo, šuoliavimo sporto šakos;
• netinkama technika, avalynė ar įranga;
• raumenų silpnumas ar disbalansas, sutrumpėję raumenys;
• amžius – sausgyslės su laiku praranda elastingumą, todėl rizika didėja vyresniems nei 40 metų;
• tam tikri vaistai – pavyzdžiui, fluorochinolonų grupės antibiotikai gali padidinti sausgyslių pažeidimo ir plyšimo riziką, ypač vyresniems žmonėms ar vartojantiems kortikosteroidus;
• ligos – cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas, podagra, skydliaukės sutrikimai, nutukimas;
• anksčiau patirtos traumos ar sausgyslių pažeidimai.

Tendinito simptomai

Dažniausi požymiai:

• skausmas ties sausgysle, dažniausiai stiprėjantis judant ar krūvio metu;
• jautrumas ir skausmas paspaudus sausgyslę;
• rytinis sustingimas, kuris sumažėja „išsikrutinus”;
• lengvas patinimas, kartais šiluma ir paraudimas;
• traškėjimo ar „trynimosi” pojūtis judinant sausgyslę;
• silpnumas ar sunkumas atlikti judesį;
• pažengusiais atvejais skausmas gali atsirasti ir ramybėje ar naktį.

Dažnai skausmas pradžioje atsiranda tik pradėjus krūvį, vėliau – ir po jo, galiausiai – ir kasdienės veiklos metu.

Kada kreiptis į gydytoją dėl tendinito?

Į gydytoją ortopedą traumatologą ar šeimos gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:

• skausmas trunka ilgiau nei 1–2 savaites ar kartojasi;
• skausmas trukdo miegoti ar atlikti kasdienę veiklą;
• patinimas ar paraudimas didėja;
• jaučiamas silpnumas, sunku atlikti judesį;
• skausmas atsirado pradėjus vartoti antibiotikus ar kitus vaistus;
• tendinitas kartojasi, nepaisant poilsio ir pratimų.

Skubios pagalbos požymiai. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, jei:

• staiga pasigirdo „spragtelėjimas” ar „plyšimas” ir atsirado staigus stiprus skausmas, silpnumas, negalima atlikti judesio (pvz., atsistoti ant pirštų galų, pakelti ranką) – tai gali būti sausgyslės plyšimas, kuriam kartais reikia skubaus gydymo;
• sąnarys staiga paburko, paraudo, yra šiltas, kartu pakilo temperatūra ar krečia šaltis – gali būti infekcija;
• atsirado tirpimas, odos pamėlynavimas ar sunki sąnario deformacija po traumos.

Jei skausmas sausgyslėje atsirado vartojant fluorochinolonų grupės antibiotikus, nedelsdami susisiekite su gydytoju dėl vaisto keitimo ir vengkite krūvio.

Tendinito diagnostika

Diagnozė dažniausiai nustatoma pagal pokalbį ir apžiūrą. Gydytojas:

• aiškinasi, kokia veikla pradėjo skausmą, kiek jis trunka;
• apčiuopia sausgyslę, tikrina judesių amplitudę, jėgą ir skausmo provokacijos mėginius;
• vertina galimas priežastis – darbo ypatumus, vartojamus vaistus, gretutines ligas.

Esant poreikiui, skiriami papildomi tyrimai:

• sausgyslės ultragarsinis tyrimas – parodo sustorėjimą, uždegimą, dalinį plyšimą;
• magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – sudėtingesniais ar neaiškiais atvejais;
• rentgenograma – kaulų ar kalkių nuosėdų priežastims atmesti;
• kraujo tyrimai – jei įtariama uždegiminė liga ar podagra.

Tendinito gydymas

Daugumai pacientų tendinitas gydomas be operacijos, tačiau gijimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, ypač lėtiniais atvejais. Gydymas apima:

• aktyvumo koregavimą – laikinai sumažinti ar pakeisti skausmą sukeliančią veiklą, tačiau visiško nejudrumo vengti, nes sausgyslei reikalinga saikinga, kontroliuojama apkrova;
• šaltį ūmiu laikotarpiu, kai skausmas ir patinimas ryškūs;
• vaistus – skausmą ir uždegimą mažinančius vietinius ar geriamuosius vaistus, kuriuos parenka gydytojas ar vaistininkas;
• kineziterapiją – svarbiausią lėtinio tendinito gydymo dalį: tempimo ir stiprinimo pratimus, ypač laipsnišką sausgyslės apkrovimą (pvz., ekscentrinius pratimus), technikos korekciją;
• įtvarus, juostas, ortopedinius vidpadžius – kai tai pagerina apkrovos pasiskirstymą;
• akustinių bangų terapiją, fizioterapijos procedūras – kaip papildomą priemonę užsitęsusiais atvejais;
• injekcijas – kortikosteroidų injekcija gali laikinai sumažinti skausmą, tačiau dažnos injekcijos gali susilpninti sausgyslę, todėl taikomos atsargiai; kai kuriais atvejais gydytojas gali siūlyti ir kitas injekcijas (pvz., trombocitais praturtintą plazmą);
• chirurginį gydymą – retai, kai ilgai trunkantis gydymas nepadeda ar sausgyslė plyšusi.

Svarbu: per ankstyvas grįžimas prie intensyvaus krūvio gali pratęsti gijimą ar sukelti pasikartojimą, todėl krūvį reikėtų didinti palaipsniui.

Tendinito prevencija

• apšilti prieš sportą ar fizinį darbą ir daryti tempimo pratimus;
• didinti krūvį palaipsniui, ne daugiau kaip maždaug 10 proc. per savaitę;
• naudoti tinkamą avalynę, įrangą ir techniką;
• stiprinti raumenis aplink sąnarius;
• daryti pertraukas pasikartojančio darbo metu, tinkamai pritaikyti darbo vietą;
• palaikyti normalų svorį ir gerai kontroliuoti gretutines ligas;
• vengti vartoti vaistus, galinčius pažeisti sausgysles, be gydytojo žinios.

BIOFIRST klinikoje

BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo ortopedo traumatologo ir kineziterapeuto konsultacijos, kurių metu įvertinama sausgyslė, nustatoma perkrovos priežastis ir sudaromas gydymo bei pratimų planas. Prireikus pacientas nukreipiamas vaizdiniams tyrimams (ultragarsui ar MRT).

Klinikoje gali būti atliekama:

• gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija;
• kineziterapija;
• laboratoriniai tyrimai;
• individualaus gydymo ir reabilitacijos plano sudarymas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie tendinitą

Susiję straipsniai

• Bursitas
• Sąnarių skausmas
• Osteoartritas (Artrozė)
• Riešo kanalo sindromas

---

Atnaujinta: 2026-10-19