Metabolinis sindromas – tai kartu pasireiškiančių medžiagų apykaitos sutrikimų visuma, reikšmingai didinanti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto bei 2 tipo cukrinio diabeto riziką. Jį sudaro pilvinis nutukimas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs gliukozės ir trigliceridų kiekis kraujyje bei sumažėjęs „gerojo” (DTL) cholesterolio kiekis.
Lietuvoje metaboliniu sindromu serga daugiau nei 40 proc. suaugusiųjų. Sindromas dažniausiai prasideda apie 40-uosius gyvenimo metus, pradedant nuo pilvinio nutukimo ir atsparumo insulinui, vėliau prisidedant aukštam kraujospūdžiui ir, apie 50–60 metus, – cukriniam diabetui.
Metabolinio sindromo priežastys
Metabolinio sindromo išsivystymą lemia:
- pilvinis (centrinis) nutukimas – pagrindinis komponentas;
- insulino rezistencija – ląstelės nebeefektyviai reaguoja į insuliną;
- mažas fizinis aktyvumas, sėdimas gyvenimo būdas;
- netinkama mityba – gausi riebalų, cukraus, perdirbto maisto;
- genetinis polinkis;
- vyresnis amžius;
- hormoniniai sutrikimai – moterims metabolinis sindromas dažniau siejamas su policistiniu kiaušidžių sindromu.
Metabolinio sindromo simptomai
Metabolinis sindromas ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų. Dažniausiai pastebimi požymiai:
- padidėjusi juosmens apimtis;
- nuovargis, mieguistumas dieną, prastesnė miego kokybė;
- sunkumas susikoncentruoti.
Metabolinis sindromas taip pat siejamas su padidėjusia podagros ir kepenų suriebėjimo rizika.
Kada kreiptis į gydytoją dėl metabolinio sindromo?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:
- turite kelis rizikos veiksnius – antsvorį, aukštą kraujospūdį, šeiminę polinkio istoriją;
- norite patikrinti bendrą medžiagų apykaitos būklę;
- jau diagnozuotas bent vienas iš sindromo komponentų (pvz., aukštas kraujospūdis ar padidėjęs cukraus kiekis).
Metabolinio sindromo diagnostika
Diagnozė nustatoma, kai yra bent trys iš penkių kriterijų:
- pilvinis nutukimas – juosmens apimtis didesnė nei 102 cm vyrams ir 88 cm moterims;
- aukštas kraujospūdis (≥130/85 mmHg arba vartojami kraujospūdį mažinantys vaistai);
- padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius (≥5,6 mmol/l);
- padidėję trigliceridai (≥1,7 mmol/l);
- sumažėjęs „gerasis” (DTL) cholesterolis.
Metabolinio sindromo gydymas
Gydymas apima kelias kryptis:
- kūno svorio mažinimas – net ir nedidelis svorio netekimas turi teigiamos įtakos sveikatai;
- fizinio aktyvumo didinimas, mažinantis atsparumą insulinui;
- mitybos koregavimas – riebalų ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekio mažinimas racione;
- medikamentinis gydymas – antihipertenziniai, cholesterolį ar gliukozės kiekį mažinantys vaistai, kai gyvenimo būdo pokyčių nepakanka.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos šeimos gydytojo ar gydytojo endokrinologo konsultacijos, kurių metu įvertinami rizikos veiksniai ir parenkamas individualus prevencijos ar gydymo planas.
Klinikoje gali būti atliekama:
- šeimos gydytojo ar gydytojo endokrinologo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai – gliukozės, lipidų profilio nustatymas;
- kraujospūdžio matavimas;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie metabolinį sindromą
Lietuvoje metaboliniu sindromu serga daugiau nei 40 proc. suaugusiųjų, o jo dažnis su amžiumi reikšmingai didėja.
Tai ne viena konkreti liga, o kartu pasireiškiančių rizikos veiksnių visuma, žymiai didinanti kitų, rimtesnių ligų riziką.
Nes pilvo srityje kaupiami riebalai yra metaboliškai aktyvesni ir labiau susiję su uždegiminiais procesais bei insulino rezistencija nei riebalai kitose kūno vietose.
Taip, ypač ankstyvoje stadijoje – nuoseklus svorio mažinimas, fizinis aktyvumas ir mitybos pokyčiai gali atkurti normalius rodiklius.
Moterims, sergančioms policistiniu kiaušidžių sindromu, dažniau nustatomas ir metabolinis sindromas, nes abi būkles sieja bendras insulino rezistencijos mechanizmas.
Diagnozei patvirtinti reikalingi bent trys iš penkių nustatytų kriterijų.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-10-03