Bakterinės vaginozės nustatymas (PGR) – tai tikslus laboratorinis tyrimas, skirtas įvertinti makšties mikrofloros būklę bei nustatyti bakterinei vaginozei būdingus mikroorganizmus. Tyrimas atliekamas naudojant PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodą, kuris leidžia aptikti net labai nedidelį bakterijų kiekį ankstyvoje stadijoje.
Šis tyrimas padeda nustatyti makšties mikrobiotos disbalansą, kuris gali sukelti nemalonius simptomus, dažnai kartotis ir didinti kitų infekcijų riziką.
Kam atliekamas bakterinės vaginozės nustatymas (PGR)?
Tyrimas rekomenduojamas, jei pasireiškia:
- pakitusios makšties išskyros;
- nemalonus kvapas;
- „žuvies“ kvapas po lytinių santykių;
- niežėjimas ar dirginimas;
- deginimo pojūtis;
- diskomfortas makšties srityje;
- pasikartojantys makšties uždegimai.
Tyrimas taip pat gali būti atliekamas:
- planuojant nėštumą;
- nėštumo metu;
- po antibiotikų vartojimo;
- prieš ginekologines procedūras;
- profilaktiškai, esant dažnai pasikartojantiems simptomams.
Kas yra bakterinė vaginozė?
Bakterinė vaginozė – tai makšties mikrofloros sutrikimas, kai sumažėja apsauginių pieno rūgšties bakterijų ir padaugėja kitų bakterijų. Sveikoje makšties terpėje dominuoja laktobakterijos, kurios palaiko natūralią rūgščią aplinką ir saugo nuo infekcijų. Sutrikus mikrofloros balansui gali atsirasti nemalonūs simptomai bei padidėti infekcijų rizika.
Kodėl verta atlikti PGR tyrimą?
PGR metodas pasižymi dideliu jautrumu ir tikslumu, todėl leidžia anksti nustatyti mikrofloros pokyčius.
Pagrindiniai tyrimo privalumai:
- tikslus bakterijų nustatymas;
- ankstyvas infekcijos aptikimas;
- galima aptikti net mažą bakterijų kiekį;
- padeda nustatyti pasikartojančių simptomų priežastį;
- leidžia įvertinti makšties mikrobiotos balansą.
Kaip pasiruošti tyrimui?
Kad tyrimo rezultatai būtų kuo tikslesni, rekomenduojama:
- 24–48 val. iki tyrimo vengti lytinių santykių;
- prieš tyrimą nenaudoti makšties žvakučių ar kremų;
- neatlikti makšties plovimų;
- nevartoti antibiotikų be gydytojo rekomendacijos;
- tyrimą atlikti ne menstruacijų metu.
Jeigu neseniai vartojote antibiotikus ar gydėtės nuo infekcijos, svarbu apie tai informuoti gydytoją ar laboratoriją.
Kada rekomenduojama atlikti tyrimą?
Tyrimą rekomenduojama atlikti:
- atsiradus nemalonioms išskyroms ar kvapui;
- pasikartojant makšties infekcijoms;
- po antibiotikų vartojimo;
- planuojant nėštumą;
- nėštumo metu pagal gydytojo rekomendaciją;
- jaučiant makšties diskomfortą ar dirginimą.
Kuo pavojinga negydoma bakterinė vaginozė?
Negydoma bakterinė vaginozė gali didinti:
- dubens uždegiminių ligų riziką;
- kitų infekcijų tikimybę;
- nėštumo komplikacijų riziką;
- pasikartojančių infekcijų dažnį;
- lėtinį makšties diskomfortą.
Ankstyvas diagnostika ir tinkamas gydymas padeda atkurti normalią makšties mikroflorą bei sumažinti komplikacijų riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ne. Bakterinė vaginozė nėra laikoma klasikine lytiškai plintančia infekcija, tačiau seksualinis aktyvumas gali turėti įtakos mikrofloros pokyčiams.
Taip. Ši būklė dažnai kartojasi, ypač po antibiotikų vartojimo ar sutrikus makšties mikroflorai.
Taip. Kai kuriais atvejais makšties mikrofloros sutrikimai gali nesukelti aiškių simptomų.
Negydoma bakterinė vaginozė nėštumo metu gali būti susijusi su didesne komplikacijų rizika, todėl svarbu laiku atlikti tyrimus ir laikytis gydytojo rekomendacijų.