Reninas – tai fermentas, kurį gamina inkstų juostinės zonos ląstelės (glomerulų aparatas). Jis atlieka svarbų vaidmenį kraujospūdžio reguliacijoje ir skysčių bei elektrolitų pusiausvyros palaikyme organizme.
Reninas veikia kaip pirmasis žingsnis renino–angiotenzino–aldosterono sistemoje (RAAS): jis skaido baltymą angiotenzinogeną, gamindamas angiotenziną I, kuris vėliau kepenyse paverčiamas aktyviuoju angiotenzinu II. Angiotenzinas II skatina kraujagyslių susitraukimą ir aldosterono išsiskyrimą, todėl padidėja kraujospūdis ir organizmas sulaiko natrį bei vandenį.
Kokia yra renino funkcija?
- Kraujospūdžio reguliacija: reninas inicijuoja procesą, kuris padeda palaikyti normalų arterinį kraujospūdį;
- Skysčių ir elektrolitų pusiausvyra: reguliuoja natrio ir vandens kiekį organizme, prisidedant prie homeostazės;
- Inkstų kraujotakos kontrolė: reninas padeda inkstams reaguoti į kraujo tūrio ar perfuzijos pokyčius.
Kada atliekamas renino tyrimas?
Renino kiekio nustatymas kraujyje dažniausiai atliekamas kartu su aldosterono tyrimu, siekiant įvertinti RAAS veiklą. Tyrimas gali būti rekomenduojamas:
- esant hipertenzijai (ypač sunkiai kontroliuojamai ar ankstyvame amžiuje atsiradusiai);
- įtariant primarinį hiperaldosteronizmą;
- kai reikalinga įvertinti inkstų funkciją ar skysčių pusiausvyrą;
- nustatant tam tikrų hormoninių sutrikimų priežastis, susijusias su kraujospūdžiu ar elektrolitais.
Ką reiškia padidėjęs ar sumažėjęs renino kiekis?
Padidėjęs reninas gali rodyti:
- sumažėjusį kraujo tūrį ar dehidrataciją;
- natrio trūkumą organizme;
- kai kurias inkstų ligas;
- renino sekreciją skatinančius vaistus (pvz., diuretikus).
Sumažėjęs reninas dažniausiai siejamas su:
- primariniu hiperaldosteronizmu (aldosterono perteklius slopina reniną);
- hipertenzija dėl kitų priežasčių;
- inkstų kraujotakos sutrikimais.
Svarbu pabrėžti, kad renino tyrimas dažniausiai vertinamas kartu su kitais laboratoriniais duomenimis ir klinikiniais simptomais, nes vienas rodiklis retai suteikia pilną atsakymą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, reninas gali svyruoti priklausomai nuo paros laiko, kraujo tūrio, druskos suvartojimo ir vaistų. Dėl tikslumo dažniausiai tyrimas atliekamas ryte, laikantis gydytojo nurodymų.
Taip. Diuretikai, kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai, kortikosteroidai ar hormoniniai preparatai gali keisti renino kiekį kraujyje.
Nėštumo metu renino kiekis natūraliai padidėja, todėl vertinimas turi būti atliekamas specialiomis normomis ir su gydytojo rekomendacijomis.