Nėštumo metu subalansuota ir įvairi mityba padeda užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų kiekį ir palaikyti mamos bei kūdikio sveikatą. Kai kurių vitaminų ir mineralų poreikis nėštumo metu padidėja, todėl dalis papildų gali būti rekomenduojami nėštumo planavimo ar nėštumo metu. Vis dėlto ne visus papildus reikia vartoti savarankiškai – jų poreikis priklauso nuo mitybos, sveikatos būklės ir gydytojo rekomendacijų.
Vaistus nėštumo metu, įskaitant nereceptinius vaistus, vaistažolių preparatus ir maisto papildus, svarbu vartoti atsakingai. Prieš pradedant vartoti naują vaistą ar papildą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Jei jau vartojate paskirtus vaistus, jų savarankiškai nenutraukite ir nekeiskite dozės – nėštumo metu gydymą prireikus koreguoja gydytojas.
Ne. Nėštumo metu nėra nustatyta saugaus alkoholio kiekio, todėl saugiausia jo visiškai nevartoti. Rūkymas ir nikotino vartojimas nėštumo metu didina nepalankių nėštumo baigčių riziką, įskaitant vaisiaus augimo sulėtėjimą ir priešlaikinį gimdymą.
Nėštumo metu rekomenduojama visiškai atsisakyti alkoholio, rūkymo ir kitų nikotino gaminių. Jei mesti rūkyti ar vartoti alkoholį sunku, verta kuo anksčiau kreiptis pagalbos į gydytoją ar priklausomybių gydymo specialistą. Tinkama pagalba gali padėti saugiai sumažinti ar nutraukti vartojimą.
Reikėtų vengti bet kokio alkoholio, cigarečių, elektroninių cigarečių ir kitų nikotino gaminių. Taip pat svarbu kiek įmanoma vengti pasyvaus rūkymo, nes tabako dūmuose esančios kenksmingos medžiagos gali paveikti ir nėščiąją, ir vaisių.
Jei sunku atsisakyti alkoholio, rūkyti ar vartoti nikotino, kreipkitės į gydytoją ar priklausomybių gydymo specialistą. Pagalbos kreiptis verta bet kuriuo nėštumo metu - pagalba nėra pagrindas vertinti ar kaltinti, o kuo anksčiau pradėtas vartojimo mažinimas ar nutraukimas gali būti naudingas nėštumo eigai.
Taip. Folio rūgštis yra svarbi nėštumo planavimo ir ankstyvojo nėštumo laikotarpiu. Pakankamas jos kiekis padeda sumažinti vaisiaus nervinio vamzdelio defektų riziką.
Įprastai rekomenduojama vartoti 400 µg folio rūgšties per dieną, pradedant bent 1 mėnesį prieš planuojamą pastojimą ir tęsiant iki bent 12 nėštumo savaitės. Didesnė dozė gali būti rekomenduojama moterims, kurioms yra didesnė nervinio vamzdelio defektų rizika, tačiau ją turėtų paskirti gydytojas.
Nereikėtų savarankiškai didinti ar mažinti folio rūgšties dozės. Jei vartojate nėščiosioms skirtus vitaminus ar kitus papildus, verta patikrinti jų sudėtį ir įvertinti bendrą gaunamą folatų kiekį, kad be reikalo nebūtų vartojami keli tos pačios veikliosios medžiagos papildai.
Prieš planuojant nėštumą reikėtų pasitarti su gydytoju, jei ankstesnio nėštumo metu buvo nustatytas vaisiaus nervinio vamzdelio defektas, vartojate tam tikrus vaistus nuo epilepsijos ar turite kitų aplinkybių, dėl kurių gali būti reikalinga didesnė folio rūgšties dozė. Gydytojas įvertins individualią riziką ir rekomenduos tinkamą dozę.
Taip. Nėštumo metu geležies poreikis padidėja, o geležies trūkumas yra viena dažniausių mažakraujystės priežasčių. Geležies poreikis ir papildų vartojimas vertinami pagal kraujo tyrimų rezultatus ir individualią situaciją.
Geležies papildai gali būti skiriami nustačius geležies trūkumą ar mažakraujystę, atsižvelgiant į hemoglobino ir feritino rodiklius bei kitus tyrimus. Geležies pasisavinimui gali būti palanku ją vartoti kartu su vitamino C turinčiu maistu ar gėrimu. Geležies papildų nereikėtų vartoti kartu su kalcio papildais, kava ar arbata, nes tai gali sumažinti geležies pasisavinimą.
Nereikėtų savarankiškai vartoti didelių geležies dozių, ypač nenustačius geležies trūkumo. Taip pat svarbu atsižvelgti į kitų vartojamų papildų sudėtį, kad nebūtų be reikalo dubliuojamas geležies kiekis.
Jei tyrimuose nustatytas žemas hemoglobino ar feritino kiekis, reikėtų aptarti rezultatus su gydytoju ir įvertinti, ar reikalingas geležies papildymas. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate ryškų nuovargį, silpnumą, dusulį, galvos svaigimą ar alpimą.
Taip, tačiau kofeino kiekį nėštumo metu rekomenduojama riboti. Kofeinas pereina per placentą, o didesnis jo kiekis nėštumo metu siejamas su didesne kai kurių nepalankių nėštumo baigčių, įskaitant mažesnį naujagimio gimimo svorį, rizika.
Nėštumo metu rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 200 mg kofeino per parą. Tikslus kofeino kiekis priklauso nuo kavos rūšies, paruošimo būdo ir porcijos dydžio, todėl svarbu vertinti ne tik kavą, bet ir arbatą, kakavą, kolą, šokoladą bei kitus kofeino turinčius produktus.
Reikėtų vengti energinių gėrimų ir didelio kofeino kiekio. Jei vartojate geležies papildus, kavą ir kitus kofeino turinčius gėrimus geriau atskirti nuo geležies vartojimo, nes jie gali sumažinti geležies pasisavinimą.
Jei pavartojus kofeino dažnai jaučiate širdies plakimą ar permušimus, nerimą, drebulį ar miego sutrikimus, verta sumažinti kofeino kiekį ir pasitarti su gydytoju, ypač jei simptomai išlieka.
Taip. Nėštumo metu daugumą maisto produktų galima vartoti, tačiau kai kurie produktai ar netinkamai paruoštas maistas gali padidinti listeriozės, salmoneliozės, toksoplazmozės ir kitų maisto infekcijų riziką. Tinkamas maisto paruošimas ir higiena padeda šios rizikos išvengti.
Daržoves, vaisius ir kitus vartojamus augalinius produktus reikėtų kruopščiai nuplauti. Mėsą, paukštieną ir žuvį svarbu gerai termiškai apdoroti, o kiaušinius - taip, kad baltymas ir trynys būtų visiškai sukietėję. Rinkitės pasterizuotą pieną ir iš jo pagamintus produktus. Žalią mėsą ar žuvį ruoškite atskirai nuo jau paruošto maisto, naudokite švarius įrankius ir laikykitės tinkamų maisto laikymo sąlygų.
Nėštumo metu reikėtų vengti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, paukštienos, žuvies ir jūros gėrybių, žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų kiaušinių, nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų. Taip pat reikėtų vengti neplautų vaisių ir daržovių bei būti atsargioms su kai kuriais šaldytuve laikomais paruoštais vartoti produktais, ypač jei jų laikymo sąlygos ar tinkamumo terminas neaiškūs.
Jei po galimai nesaugaus maisto vartojimo atsiranda karščiavimas, stiprus vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ar kiti infekcijos požymiai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Nėštumo metu apie galimą kontaktą su listerioze ar toksoplazmoze galinčiu sukelti maistu taip pat verta informuoti gydytoją, net jei simptomai yra nežymūs arba jų nėra.
Taip. Omega-3 riebalų rūgštis DHA (dokozaheksaeno rūgštis) svarbi normaliam vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. DHA galima gauti su maistu, pirmiausia valgant tinkamai parinktą žuvį, arba vartojant DHA turinčius papildus.
Nėštumo metu rekomenduojama per parą gauti apie 200-300 mg DHA. Tai galima užtikrinti reguliariai valgant žuvį, o jei jos valgote mažai arba visai nevartojate, DHA galima gauti iš tinkamai parinkto papildo. Renkantis žuvį rekomenduojama teikti pirmenybę mažai gyvsidabrio turinčioms rūšims.
Nėštumo metu reikėtų vengti žuvų, kuriose gali būti daug gyvsidabrio, pavyzdžiui, kardžuvės ar didžiaakio tuno. Taip pat nerekomenduojama valgyti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies dėl infekcijų rizikos. Jei renkatės DHA papildą, svarbu neviršyti rekomenduojamos dozės ir atsižvelgti į kitų vartojamų papildų sudėtį.
Jei nėštumo metu žuvies beveik nevartojate, laikotės vegetariškos ar veganiškos mitybos arba nesate tikra, ar su maistu gaunate pakankamai DHA, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamo papildo ir jo dozės.
Taip, tačiau ne visi vaistai yra tinkami nėštumo metu. Kai kuriuos vaistus galima vartoti, kai jų nauda viršija galimą riziką, o kitų reikėtų vengti ar jų vartoti negalima. Vaisto tinkamumas priklauso nuo jo veikliosios medžiagos, dozės, nėštumo savaitės ir individualios sveikatos būklės.
Prieš pradedant vartoti bet kokį naują vaistą, įskaitant nereceptinius vaistus, vaistažolių preparatus ir maisto papildus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Jei vartojate vaistus dėl lėtinės ligos, nėštumo pradžioje verta peržiūrėti visą gydymą ir įsitikinti, kad jis tinkamas nėštumo metu.
Nereikėtų savarankiškai vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), ypač nuo 20 nėštumo savaitės, nebent juos rekomendavo gydytojas. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, izotretinoinas, nėštumo metu yra kontraindikuotini. Antibiotikus, kitus receptinius vaistus ir vaistažolių preparatus reikėtų vartoti tik įvertinus jų tinkamumą nėštumo metu.
Prieš pradedant, nutraukiant ar keičiant bet kurio nuolat vartojamo vaisto dozę reikėtų pasitarti su gydytoju. Jei netyčia pavartojote nėštumo metu netinkamu laikomo vaisto, nepanikuokite, tačiau kuo greičiau informuokite gydytoją ar vaistininką apie vaisto pavadinimą, dozę, vartojimo laiką ir nėštumo savaitę.
Taip. Subalansuota vegetariška ar veganiška mityba gali būti tinkama ir nėštumo metu, tačiau svarbu užtikrinti pakankamą energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekį. Kai kurioms maistinėms medžiagoms reikėtų skirti daugiau dėmesio, ypač laikantis visiškai augalinės mitybos.
Svarbu užtikrinti pakankamą vitamino B12 kiekį, o taip pat atkreipti dėmesį į geležies, jodo, vitamino D, cinko, kalcio, omega-3 riebalų rūgščių (DHA) ir baltymų šaltinius. Laikantis veganiškos mitybos, vitamino B12 papildai yra ypač svarbūs. Geležies ar kitų papildų poreikis vertinamas pagal mitybą, tyrimų rezultatus ir individualią situaciją. Jei mitybą planuoti sudėtinga, gali būti naudinga dietologo ar gydytojo konsultacija.
Nereikėtų nėštumo metu laikytis nepakankamai suplanuotos vegetariškos ar veganiškos mitybos, kai negaunama pakankamai baltymų, vitamino B12, geležies, jodo, kalcio ar kitų svarbių maistinių medžiagų. Taip pat nereikėtų savarankiškai vartoti didelių papildų dozių neįvertinus jų poreikio.
Jei nėštumo metu jaučiate ryškų nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą, galūnių tirpimą ar dilgčiojimą, tyrimuose nustatytas žemas hemoglobino kiekis arba kyla abejonių, ar su maistu gaunate pakankamai maistinių medžiagų, pasitarkite su gydytoju ar dietologu. Ypač svarbu kreiptis, jei laikotės veganiškos mitybos ir nevartojate vitamino B12 papildo.
Taip. Vitaminas D ir kalcis svarbūs motinos ir vaisiaus kaulų sveikatai. Vitaminas D taip pat svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Vitamino D trūkumas yra dažnas, tačiau papildų poreikis ir dozė priklauso nuo individualios situacijos.
Vitamino D papildų dozė parenkama atsižvelgiant į mitybą, vartojamus papildus, rizikos veiksnius ir, kai rekomenduoja gydytojas, vitamino D koncentraciją kraujyje. Kalcio pirmiausia rekomenduojama gauti su maistu - jo yra pieno produktuose, žuvyje su valgomais kaulais, pavyzdžiui, sardinėse, taip pat kai kuriuose augaliniuose produktuose. Jei su maistu kalcio gaunama nepakankamai, dėl papildų poreikio reikėtų pasitarti su gydytoju.
Nereikėtų savarankiškai vartoti didelių vitamino D ar kalcio dozių. Jei pieno produktų nevartojate, svarbu pasirūpinti kitais kalcio šaltiniais ir įvertinti, ar su maistu jo gaunate pakankamai.
Jei tyrimais nustatytas vitamino D ar kalcio trūkumas, reikėtų aptarti jo korekciją su gydytoju. Taip pat verta pasitarti, jei yra didesnė vitamino D ar kalcio trūkumo rizika, vartojate papildus didesnėmis dozėmis arba turite kitų sveikatos sutrikimų, galinčių turėti įtakos šių medžiagų apykaitai.
Kai kurias žoleles ir jų preparatus nėštumo metu galima vartoti, tačiau „natūralu“ nereiškia „saugu“. Skirtingų augalų poveikis nėštumui gali skirtis, o kai kurių žolinių preparatų saugumas nėštumo metu nėra pakankamai ištirtas. Rizika taip pat priklauso nuo preparato sudėties ir vartojamo kiekio.
Rinkitės arbatas, kurių sudėtis aiški ir kurių vartojimas nėštumo metu laikomas tinkamu. Imbieras nedideliais kiekiais gali būti vartojamas nėštumo metu, pavyzdžiui, pykinimui mažinti. Vartojant žolelių mišinius, maisto papildus ar koncentruotus augalinius preparatus, rekomenduojama iš anksto pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Taip pat svarbu įvertinti bendrą kofeino kiekį, jei vartojate žaliąją ar kitą kofeino turinčią arbatą.
Nereikėtų savarankiškai vartoti koncentruotų žolinių preparatų, tinktūrų ar papildų, kurių sudėtis ar saugumas nėštumo metu nėra aiškūs. Atsargiai reikėtų vertinti ir žolelių mišinius, kurių sudėtyje yra daug skirtingų augalų arba kurių poveikis nėštumo metu nėra pakankamai ištirtas.
Jei pavartojus žolinio preparato atsiranda kraujavimas, pilvo skausmas, reguliarūs gimdos susitraukimai, stiprus pykinimas, vėmimas ar kiti nerimą keliantys simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Jei kyla abejonių dėl jau vartoto žolinio preparato saugumo, informuokite gydytoją ar vaistininką apie tikslų preparato pavadinimą ir sudėtį.
Taip. Žuvis yra vertingas baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, jodo, vitamino D ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Nėštumo metu žuvies visiškai atsisakyti nereikia - svarbu rinktis mažiau gyvsidabrio turinčias rūšis ir ją tinkamai termiškai apdoroti.
Rekomenduojama reguliariai valgyti įvairią žuvį, pirmenybę teikiant mažai gyvsidabrio turinčioms rūšims, pavyzdžiui, lašišai, sardinei, silkei ar upėtakiui. Žuvį ir jūros gėrybes reikėtų gerai termiškai apdoroti. Jei žuvies visai nevalgote, dėl omega-3 (DHA) šaltinio ir tinkamo papildo pasirinkimo verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Reikėtų vengti žuvų, kuriose gali būti daug gyvsidabrio, pavyzdžiui, kardžuvės, ryklio, karališkosios skumbrės ir didžiaakio tuno. Taip pat nėštumo metu nerekomenduojama vartoti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies ir jūros gėrybių.
Jei žuvies nevartojate dėl alergijos, mitybos pasirinkimo ar kitų priežasčių ir nesate tikra, kaip užtikrinti pakankamą omega-3, jodo ar kitų maistinių medžiagų kiekį, pasitarkite su gydytoju ar dietologu. Jei pavartojus žuvies ar jūros gėrybių atsiranda stipri alerginė reakcija, vėmimas, viduriavimas ar kiti ūmūs simptomai, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.