Krioterapija ar kriodestrukcija - darinių šalinimas skystu azotu. Dažniausiai skysto azoto pagalba šalinamos karpos, rečiau - keratozės ar kt. dariniai. Procedūrą atlieka gydytojas dermatovenerologas.
Kas yra karpos ir kodėl jos atsiranda žmogaus organizme?
Karpos – virusinis odos susirgimas, pasireiškiantis neestetiškomis ir lengvai pastebimomis odos išaugomis. Negydomos karpos yra linkusios plisti ir didėti. Kuo anksčiau karpa pašalinama, tuo mažesnė tikimybė, kad ji vėl atsinaujins (recidyvuos). Kadangi egzistuoja daugybė odos darinių rūšių, netgi itin į karpą panaši išauga gali būti visiškai kitos kilmės. Tik įvertinus ir nustačius, kad darinys yra gerybinis, gydytojas rekomenduoja tinkamiausią bei saugiausią jo šalinimo būdą. Jis gali būti atliekamas: lazeriu, elektros kausteriu ar skystu azotu. Piktybiniai odos dariniai gali būti šalinami tik chirurginiu būdu.
Kaip atliekama darinių šalinimo skystu azotu procedūra?
Konsultacijos metu, gydytojas dermatovenerologas įvertina darinį, jo lokalizaciją bei pasiūlo labiausiai priimtiną ir mažiausiai žalojantį šalinimo metodą. Prieš darinio šalinimą skystu azotu vietinė nejautra nėra reikalinga. Jei šalinama karpa, prieš procedūrą skalpeliu nuo karpos viršaus gali būti nuimamos negyvos odos ląstelės arba gydytojas gali rekomenduoti kelias savaites prieš procedūrą naudoti keratolitinius (ragines odos mases tirpdančius) kremus. Tuomet gydytojas specialiu krioterapijos pistoletu darinį paveikia skystu azotu. Skystas azotas su oda kontaktuoja apie 10 - 20 sekundžių.
Kaip oda atrodo po darinių šalinimo skystu azotu procedūros?
Po procedūros per maždaug parą laiko aplink gydytą vietą susidaro pūslė. Maždaug po 7-10 d. ši pūslė pasišalina pati arba ją galima pašalinti. Jei šalinama karpa yra didelė - tikėtina, kad reikės procedūrų kurso. Procedūrų kiekis yra individualus ir priklauso ne tik nuo darinio dydžio, bet ir nuo idividualaus paciento imuniteto. Iš anksto numatyti kiek procedūrų prireiks - nėra įmanoma.
Kontraindikacijos darinių šalinimui skystu azotu procedūrai
Procedūra neatliekama (absoliučios kontraindikacijos): absoliučių kontraindikacijų nėra, kiekvieno paciento atvejis vertinamas individualiai;
Sąlyginės kontraindikacijos:
- Sergama ligomis, dėl kurių yra silpna imuninė sistema (diabetas, autoimuninės ligos ar kt.);
- Daugybė karpų ant viso kūno;
- Karpos kraujuoja, ar yra kitos tos odos vietos uždegiminės ligos;
- Karpos yra ant veido arba lytinių organų;
- Alergija šalčiui.
Galimos komplikacijos
Medicininės gydymo procedūros visada turi tam tikros rizikos. Galimos ir kartais pasitaikančios komplikacijos:
- Darinio šalinimo vietoje liekantis randas.
- Susidariusi pūslė, ją pažeidus kraujavimas iš darinio šalinimo vietos.
- Labai retais atvejais, į žaizdelę likusią po darinio šalinimo, patekus infekcijai toje vietoje išsivysto uždegiminis procesas.
Tokiu atveju nedelsiant reikia informuoti Jus gydantį gydytoją.
Kitos aplinkybės, svarbios apsisprendimui:
- Fizinis aktyvumas po procedūros yra nevaržomas, nedarbingumo pažymėjimo nereikia (jei nėra komplikacijų).
- Būtina apie 7 dienas saugoti procedūros vietą nuo aktyvaus traumavimo. Paprastai žaizda (-os) pilnai sugyja per 10–14 d.
- Susidariusių šašelių negalima liesti rankomis, judinti, krapštyti.
- Gydytos vietos negalima plauti vandeniu 24 valandas.
- Karpoms išplitus ar atsikartojant, skiriami imunomoduliatoriai, antivirusiniai vaistai bei stiprinamas imunitetas. Gydymas gali užsitęsti, nes visos karpos, tai virusinės kilmės darinys ir turi tendenciją pasikartoti.
- Jei pastebima komplikacijų ar kitų neįvardintų organizmo reakcijų, prašome Jūsų pirmiausiai susisiekti su procedūrą Jums atlikusiu gydytoju!
