Preeklampsija - tai nėštumo metu išsivystanti būklė, kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis, dažniausiai nustatomas po 20 nėštumo savaitės, kartu su baltymu šlapime ir (ar) kitų organų funkcijos sutrikimo požymiais. Dažniausiai pažeidžiami inkstai, kepenys, kraujodaros sistema, rečiau - nervų sistema. Preeklampsija siejama su sutrikusia placentos kraujotaka ir gali progresuoti į eklampsiją, kuriai būdingi traukuliai, arba HELLP sindromą. Būklė gali būti pavojinga tiek moteriai, tiek kūdikiui, todėl svarbu ją laiku nustatyti ir stebėti. Vienintelis būdas visiškai pašalinti preeklampsijos priežastį yra nėštumo užbaigimas, tačiau iki tol būklę galima kontroliuoti ir gydyti.

Preeklampsija ankstyvose stadijose dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl nėštumo metu reguliariai matuojamas kraujospūdis ir vertinami kiti būklės požymiai. Galimi stiprus ar nepraeinantis galvos skausmas, regėjimo pokyčiai, pavyzdžiui, neryškus matymas, blyksniai ar dėmės prieš akis, skausmas viršutinėje pilvo dalyje ar po dešiniuoju šonkaulių lanku, staigus veido ir rankų tinimas, pykinimas ar vėmimas. Gali būti ir kitų požymių, todėl vien pagal simptomus preeklampsijos nustatyti negalima. Sumažėję kūdikio judesiai taip pat yra svarbus signalas, dėl kurio reikėtų kreiptis skubiai.

Pirmas nėštumas, preeklampsija anksčiau ar šeimoje, aukštas kraujospūdis iki nėštumo, inkstų ligos, diabetas, dvynių nėštumas, KMI virš 30, amžius nuo 40 metų.

Preeklampsija vertinama pagal pakartotinius kraujospūdžio matavimus ir laboratorinius tyrimus. Gali būti atliekamas šlapimo tyrimas dėl baltymo, kraujo tyrimai inkstų ir kepenų funkcijai bei trombocitų kiekiui įvertinti. Atsižvelgiant į nėštumo eigą, gali būti atliekama vaisiaus echoskopija, vertinama placentos ir vaisiaus kraujotaka doplerografijos tyrimu bei atliekama kardiotokografija. Kai kurioms moterims rizika gali būti vertinama dar pirmąjį trimestrą.

Gydymas priklauso nuo preeklampsijos sunkumo, nėštumo trukmės ir moters bei kūdikio būklės. Gali būti skiriami nėštumo metu tinkami kraujospūdį mažinantys vaistai, dažnesnė motinos ir kūdikio būklės stebėsena, o esant sunkiai būklei - gydymas ligoninėje. Magnio sulfatas gali būti skiriamas traukulių profilaktikai, o kortikosteroidai - vaisiaus plaučių brandai skatinti, jei yra priešlaikinio gimdymo tikimybė. Kai preeklampsija kelia didelę grėsmę moteriai ar kūdikiui, nėštumą gali reikėti užbaigti gimdymo sužadinimu arba atliekant cezario pjūvį. Po gimdymo kraujospūdis ir savijauta taip pat turi būti stebimi, nes preeklampsijos požymiai gali išlikti ar pirmą kartą pasireikšti ir po gimdymo.

Nuo I trimestro sekti kraujospūdį, esant rizikai - aspirinas mažomis dozėmis nuo 12 sav. (tik gydytojui paskyrus), reguliarūs vizitai ir šlapimo tyrimai.

Nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą, jei nėštumo metu atsiranda stiprus ar nepraeinantis galvos skausmas, regėjimo pokyčiai, stiprus skausmas viršutinėje pilvo dalyje ar po dešiniuoju šonkaulių lanku, staigus ryškus veido ar rankų tinimas, labai aukštas kraujospūdis arba ryškiai sumažėja kūdikio judesiai. Kraujospūdis 160/110 mmHg ar didesnis yra skubaus įvertinimo reikalaujantis požymis. Esant sunkiai būklei, skambinkite 112.