Rh nesuderinamumas galimas, kai mama yra Rh neigiama, o kūdikis - Rh teigiamas. Jei nėštumo metu ar gimdymo metu kūdikio eritrocitų patenka į mamos kraują, jos imuninė sistema gali pradėti gaminti anti-D antikūnus. Šis procesas vadinamas Rh imunizacija. Susidarę antikūnai gali pereiti per placentą ir ardyti Rh teigiamo vaisiaus eritrocitus, todėl gali išsivystyti vaisiaus anemija. Problema ypač svarbi būsimuose nėštumuose, tačiau imunizacija gali būti reikšminga ir dabartinio nėštumo metu. Rh neigiamą kraujo grupę turi maždaug 15 % Europos kilmės žmonių, o laiku skiriamas anti-D imunoglobulinas daugeliu atvejų leidžia išvengti Rh imunizacijos.

Mama dažniausiai nejaučia jokių simptomų, todėl Rh nesuderinamumas nustatomas atliekant kraujo tyrimus. Jei imunizacija jau įvyko, vaisiui gali išsivystyti anemija, o sunkiais atvejais - vaisiaus vandenė. Šias būkles galima įtarti ir stebėti atliekant echoskopiją bei vaisiaus kraujotakos doplerografiją. Po gimimo naujagimiui gali pasireikšti gelta, anemija ar kiti hemolizinės ligos požymiai.

Rh-negatyvi mama ir Rh-pozityvus partneris, ankstesni nėštumai be anti-D profilaktikos, kraujavimas, trauma, invazinės procedūros, persileidimas ar abortas.

Pirmojo nėštumo priežiūros vizito metu nustatoma kraujo grupė ir Rh faktorius. Rh neigiamoms moterims atliekamas antikūnų tyrimas, dažnai vadinamas netiesioginiu antiglobulino arba netiesioginiu Coombs tyrimu. Tyrimas kartojamas pagal nėštumo priežiūros planą. Jei nustatoma imunizacija, vertinamas antikūnų kiekis ir, prireikus, atliekama vaisiaus vidurinės smegenų arterijos doplerografija, padedanti įvertinti vaisiaus anemijos riziką. Esant reikšmingai imunizacijai, nėštumas stebimas specializuotai.

Pagrindinė priemonė yra Rh imunizacijos prevencija skiriant anti-D imunoglobuliną Rh neigiamoms, dar nesusiformavusių anti-D antikūnų turinčioms moterims. Profilaktika nėštumo metu dažniausiai skiriama apie 28 nėštumo savaitę, o po gimdymo - per nustatytą laiką, jei naujagimis yra Rh teigiamas arba jo Rh faktoriaus nepavyksta nustatyti. Anti-D taip pat gali būti reikalingas po kraujavimo, pilvo traumos, invazinių procedūrų, persileidimo ar negimdinio nėštumo - sprendžiama pagal nėštumo laiką ir konkrečią situaciją. Jei Rh imunizacija jau įvyko, anti-D imunoglobulinas jos nebeapsaugo: tokiu atveju atidžiai stebima vaisiaus būklė ir anemijos požymiai. Esant sunkiai vaisiaus anemijai, gali būti atliekamas intrauterinis kraujo perpylimas, o atsižvelgiant į nėštumo trukmę ir vaisiaus būklę gali būti planuojamas ankstesnis gimdymas. Naujagimiui, priklausomai nuo hemolizinės ligos sunkumo, gali būti reikalinga fototerapija ar kraujo perpylimas.

Laiku gauti anti-D imunoglobuliną 28 savaitę ir per 72 val. po gimdymo, taip pat po bet kokio kraujavimo ar procedūros.

Rh neigiamai moteriai nėštumo metu atsiradus kraujavimui, patyrus pilvo traumą ar atlikus invazinę procedūrą, reikėtų kreiptis į nėštumą prižiūrintį specialistą kuo greičiau - tą pačią dieną, jei įmanoma. Anti-D profilaktika yra veiksmingiausia, kai skiriama kuo greičiau po galimo kontakto su vaisiaus krauju, dažniausiai per 72 valandas. Esant gausiam kraujavimui, stipriam pilvo skausmui, alpimui ar kitai sunkiai būklei, skambinkite 112.