Toksoplazmozė - tai parazito Toxoplasma gondii sukelta infekcija. Užsikrėsti galima suvalgius nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, vartojant neplautas daržoves, vaisius ar žalumynus, per užterštą dirvožemį ar kontaktą su kačių išmatomis. Sveikam žmogui infekcija dažnai nesukelia simptomų arba praeina lengvai. Tačiau pirmą kartą užsikrėtus nėštumo metu infekcija gali būti perduota vaisiui ir paveikti jo akis, smegenis bei nervų sistemą. Infekcijos perdavimo vaisiui tikimybė didėja nėštumui progresuojant, tačiau infekcija, perduota ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali sukelti sunkesnes pasekmes. Anksčiau persirgus toksoplazmoze susidarę antikūnai dažniausiai suteikia apsaugą, tačiau individuali situacija vertinama pagal tyrimų rezultatus.

Dauguma užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų. Jei simptomai pasireiškia, jie gali būti nespecifiniai - nuovargis, nedidelė temperatūra, galvos ar raumenų skausmas, gerklės skausmas ir padidėję limfmazgiai, ypač kaklo srityje. Vien pagal simptomus toksoplazmozės nustatyti negalima.

Didesnę užsikrėtimo riziką gali lemti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos vartojimas, neplautų daržovių, vaisių ar žalumynų valgymas, darbas su dirvožemiu be pirštinių ir kontaktas su kačių išmatomis. Rizika taip pat priklauso nuo maisto ruošimo ir higienos įpročių bei aplinkos.

Toksoplazmozė vertinama atliekant kraujo tyrimus dėl IgG ir IgM antikūnų. IgG teigiamas ir IgM neigiamas rezultatas dažniausiai rodo anksčiau persirgtą infekciją. Nustačius IgM antikūnų, vien šio rezultato nepakanka neseniai įvykusiai infekcijai patvirtinti, nes IgM gali išlikti ilgą laiką. Tokiu atveju gali būti atliekamas pakartotinis tyrimas, IgG avidiškumo tyrimas ir, prireikus, kiti tyrimai. Įtarus neseniai įvykusią infekciją nėštumo metu, gali būti atliekama išsamesnė vaisiaus echoskopinė stebėsena. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į nėštumo laiką ir infekcijos tikimybę, gali būti atliekama amniocentezė ir vaisiaus vandenų PGR tyrimas.

Nustačius tikėtiną ar patvirtintą pirminę toksoplazmos infekciją nėštumo metu, gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į nėštumo laiką, tyrimų rezultatus ir vaisiaus infekcijos riziką. Gali būti skiriamas spiramicinas, o nustačius ar stipriai įtariant vaisiaus infekciją gali būti taikomas gydymas pirimetamino ir sulfadiazino deriniu kartu su folino rūgštimi. Gydymą ir jo trukmę parenka gydytojas. Nėštumo metu gali būti atliekama papildoma vaisiaus echoskopinė stebėsena. Jei vaisius užsikrečia, po gimimo naujagimiui gali būti atliekami papildomi tyrimai ir, prireikus, skiriamas gydymas.

Mėsą reikia gerai termiškai apdoroti, kruopščiai plauti daržoves, vaisius ir žalumynus, prieš valgant ir po žalios mėsos ruošimo plauti rankas bei virtuvės paviršius. Dirbant sode rekomenduojama mūvėti pirštines. Kačių kraiko dėžės, jei įmanoma, geriau nevalyti pačiai; jei nėra kitos galimybės, reikėtų mūvėti pirštines ir kruopščiai nusiplauti rankas. Nereikia atsisakyti katės vien dėl nėštumo.

Jei nėštumo metu įtariate galimą užsikrėtimą, pavyzdžiui, suvalgėte nepakankamai termiškai apdorotos mėsos ar turėjote kitą reikšmingą rizikingą kontaktą, susisiekite su nėštumą prižiūrinčiu specialistu ir aptarkite, ar reikalingi tyrimai. Taip pat kreipkitės, jei atsiranda neaiškus karščiavimas, padidėję limfmazgiai ar kiti infekcijos požymiai. Vien rizikingas kontaktas nebūtinai reiškia, kad užsikrėtėte.