Kraujavimas iš žarnyno, nepaaiškinamas svorio kritimas, viduriavimas ar nuolatinis vidurių užkietėjimas, nepaaiškinami pilvo skausmai – tai tik dalis simptomų, kuriems esant, gali būti paskirta kolonoskopija. Kuo ypatingas šis tyrimas ir kodėl jam svarbu iš anksto tinkamai pasiruošti –  pasakoja gydytojai gastroenterologai Andrius Kederys bei Robertas Bundura.

Kolonoskopija – tai procedūra, kurios metu yra tiriama storoji žarna bei ieškoma pakitimų, tokių, kaip polipai, uždegimas ar vėžiniai dariniai. Biofirst klinikoje šiai procedūrai atlikti naudojama lanksti žarnelė su kamera – pats moderniausias endoskopas su dirbtiniu intelektu, kuris padeda gydytojui gastroenterologui daug greičiau ir efektyviau atlikti tyrimą. Endoskopas per išangę įvedamas į žarnyną, pro žarnelę pradedamas pūsti oras, kad žarnų sienelėms išsiplėtus, vaizdas būtų matomas aiškiai  ir gydytojas gastroenterologas, vedinas dirbtinio intelekto, juda per paciento žarnyno linkius ieškodamas paciento juntamų nusiskundimų šaltinio. Kolonoskopijos procedūra dažniausiai užtrunka 15-20 minučių, o pacientas šią procedūrą gali rinktis atlikti be anestezijos (bendros nejautros) arba su, kuomet procedūros metu yra nieko nejuntama – o tai ne tik užtikrina geresnę pacieto patirtį, bet ir paciento kūnui atsipalaidavus – gydytojui gastroenterelogui padeda sklandžiau atlikti tyrimą. Tyrimo metu, gydytojas gastroenterologas, matydamas tam poreikį, gali atlikti papildomus tyrimus, tokius, kaip: paimti audinio gabalėlius biopsijos ištyrimui, sustabdyti kraujavimą, pašalinti gleivinės ir/ar pogleivio darinius (polipus). 

Šis tyrimas yra ypatingai svarbus ankstyvai storosios žarnos vėžio diagnostikai ir prevencijai ir tikslingas yra atlikti, kaip prevencinė programa  vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), atlikus slapto kraujavimo testą. Svarbu paminėti, kad turint šeimos gydytojo siuntimą, kolonoskopijos tyrimas su/be anestezijos Biofirst klinikoje yra atliekamas nemokamai.

Biofirst klinikos gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys toliau dėsto, kada svarbu kreiptis dėl kolonoskopijos, kaip jai pasiruošti ir ko tikėtis po šio tyrimo.

 

Indikacijos, kada reikia atlikti kolonoskopiją:

Kadangi tyrimas yra gana invazyvus, kaip ir kiekviena medicininė intervencija turi savo komplikacijų riziką, todėl gydytojas gastroenterologas prieš skirdamas jį gerai apsvarsto visas indikacijas. 

  1. Amžius: Asmenims, sulaukus 50 metų ir daugiau, turint teigiamą slapto kraujavimo išmatose tyrimo atsakymą, vertėtų kreiptis į gydytoją gastroenterologą dėl kolonoskopijos tyrimo. Turint šeimos gydytojo siuntimą ir teigiamą slapto kraujavimo išmatose tyrimą – kolonoskopijos tyrimas atliekamas nemokamai.
  2. Šeimos ligos istorija: Žmonėms, kurių šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio arba tam tikrų genetinių ligų, gali tekti tikrintis anksčiau arba dažniau.
  3. Simptomai: Nusiskundimai, tokie, kaip kraujavimas iš išangės, tuštinimosi pokyčiai ir skausmingumas, nepaaiškinamas svorio kritimas, nepaaiškinama geležies stokos mažakraujystė, nepraeinantis viduriavimas ar nuolatinis pilvo skausmas, gali indikuoti, kad yra laikas atlikti kolonoskopiją tam, kad būtų ištirtos pagrindinės problemos.
  4. Ankstesnės būklės: Pacientams, kuriems yra buvę uždegiminių žarnyno ligų (pvz., Krono liga, opinis kolitas) arba tam tikrų polipų, gali prireikti reguliarių kolonoskopijų būklės stebėjimui ir kontrolei.

 

Kolonoskopijos tyrimui reikia ruoštis atsakingai

Pasiruošimas kolonoskopijos procedūrai prasideda nuo tada, kai nusprendžiama, kad reikalingas šis tyrimas. Anot gydytojo gastroenterologo R. Bunduros, kadangi tyrimui reikalingas specialus žarnyno paruošimas, kuris prasideda tyrimo išvakarėse ir susijęs su dažnu vaikščiojimu į tualetą, bei apie savaitę iki tyrimo tikslinga koreguoti mitybą, reikia pasirinkti patogią datą ir laiką. 

Kaip pasiruošti kolonoskopijai:

  1.  Gydytojo gastroenterologo konsultacija: Biofirst klinikoje kolonoskopijos tyrimas atliekamas tik po pirminės konsultacijos su gydytoju gastroenterologu, kurios metu gydytojas išsiaiškina paciento nusiskundimus, sveikatos būklę ir paaiškina procedūros eigą bei pasiruošimą.
  2. 5–7 dienas iki tyrimo pacientas nevartoja geležies preparatų, papildų su geležimi, gali tekti nutraukti kraujo krešėjimą mažinančių vaistų vartojimą arba pakeisti kitais (dėl kitų būklių kontrolės medikamentų keitimo pacientas tariasi su savo šeimos gydytoju).
  3. Prieš procedūros atlikimą, likus 7-14 d. svarbu atlikti bendruosius kraujo tyrimus, procedūros saugumo užtikrinimui, kuriuos atlikti paskirs gydytojas gastroenterologas arba šeimos gydytojas, numatydamas kolonoskopijos tyrimą.
  4. 5 dienas iki tyrimo svarbu nevalgyti termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių, taip pat įvairių sėklų, riešutų (duonos gaminių su grūdais, vaisių, uogienių), violetinės ir raudonos spalvos maisto ir gėrimų, kad kolonoskopijos tyrimas būtų kuo tikslesnis.
  5. 1 parą iki tyrimo pacientas visiškai nevalgo, vartoja tik skaidrius ir permatomus skysčius: vandenį, nestiprią arbatą, sultinį be priedų.
  6. Dieną prieš tyrimą pacientas išsivalo žarnyną pradėdamas vartoti gydytojo gastroeneterologo konsultacijos metu paskirtus medikamentus  žarnyno valymui.  Jei paskirtas kolonoskopijos laikas yra iki 12 val., tuomet dieną prieš pacientas papusryčiauja, pirmąją vaistų dozę išgeria 16 val., antrąją dozę – 21 val.,  jei tyrimas nuo 12 val. iki 16 val., tada pirmoji dozė 21 val. (iš vakaro), o antroji – 5 val. ryte. Papildomų laisvinančių vaistų vartoti nereikia.
  7. Labai svarbu nutraukti bet kokių skysčių vartojimą likus 4 valandoms iki procedūros – ar skrandyje yra vandens ypač svarbu žinoti gydytojui anesteziologui, kuris gali atsisakyti atlikti bendrinę nejautrą dėl padidėjusios rizikos.
  8. Jeigu suplantuotas atlikti kolonoskopijos tyrimas su bendra nejautra – pacientas iš anksto turi pasirūpinti transportu namo po tyrimo, nes po anestezijos nebus galima vairuoti.
  9. Tyrimo dieną pacientas nieko nevalgo. Jei būtina išgerti medikamentus – tai padaro likus bent 6 valandoms iki suplanuotos kolonoskopijos tyrimo pradžios.
  10. Svarbu suprasti, kad netinkamai paruošus žarnyną kolonoskopijos tyrimui, gydytojas gastroenterologas negalės atlikti procedūros ir prireiks iš naujo susiplanuoti vizitą kolonoskopijai, nes nepakankamas arba netinkamas pasiruošimas šiam tyrimui gali lemti nerastus ikivėžinius darinius, todėl labai didelė tikimybė, kad net mažiausias nepastebėtas ir nepašalintas polipas per maždaug 10 metų progresuos į piktybinį naviką – onkologinį susirgimą.

Kaip žinoti ar tinkamai pasiruošta kolonoskopijos tyrimui?

Suvartoję gydytojo paskirtus žarnyno valymo vaistus, pradėsite tuštintis dažnai ir skystomis išmatomis (vaisto poveikis gali pasireikšti iš karto arba per kelias valandas). Žarnynas tik tada yra tinkamai išvalytas, jeigu turinys yra skaidrios, kaip šlapimas spalvos, be kietų dalelių.

Pojūčiai tyrimo metu:

Kadangi kolonoskopijos metu pučiamas oras į žarną, tad, pasak gydytojo gastroenterologo R. Bunduros, žmogus gali jausti raižymą: „Aparatas, nors ir lankstus, bet gan kietas, tad atsirėmęs į gleivinę, einant per žarnos linkius gali jaustis tempimo jausmas ar net skausmas“.

Svarbiausia, anot gydytojo, suprasti, kad tyrimas gali būti nemalonus ar net skausmingas, tad reikia pasiruošti morališkai, pasistengti neįsibaiminti, nes esant dideliam susijaudinimui gali sustiprėti pojūčiai. Lengviausia išvengti šių pojūčių – atlikti tyrimą su anestezija.

 

Po kolonoskopijos tyrimo:

  1. Atsistatymas: Galimas nemalonus jausmas (pūtimas, lengvas skausmas) pilvo ertmėje, bet tai palaipsniui praeina. Taip pat galimas apsvaigimo jausmas, jeigu kolonoskopija buvo atliekama su anestezija.
  2. Mityba: pacientas po truputį turėtų sugrįžti prie normalios mitybos: pradedama maitintis nuo skysto maisto, vengiant riebaus ir aštraus maisto.
  3. Fizinis aktyvumas: įprastai pacientai grįžta prie savo reguliaraus fizinio aktyvumo 24 val. po kolonoskopijos tyrimo, tačiau jeigu buvo šalintas polipas, svarbu vengti fizinio krūvio dėl padidėjusio kraujavimo rizikos.
  4. Pakartotinis vizitas pas gydytoją gastroenterologą: paskiriamas individualus gydymo planas, aptariami gauti tyrimų rezultatai.

Apibendrinant gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys teigia, kad kolonoskopija yra labai svarbi priemonė, leidžianti aptikti ir užkirsti kelią pasaulyje sparčiai augančiam kolorektalinio vėžio vystymuisi bei kitoms ligoms, turinčioms įtakos storosios žarnos sveikatai bei lydinčioms komplikacijoms. Procedūros supratimas, tinkamas pasiruošimas ir nurodymų po procedūros laikymasis yra esminiai žingsniai, siekiant užtikrinti sėkmingą ir veiksmingą kolonoskopijos tyrimą, jo rezultatus ir žinoma, tolimesnį gydymą.