Aterogeniškumo indeksas – tai apskaičiuojamas rodiklis, padedantis įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų bei aterosklerozės riziką. Jis parodo „blogojo“ ir „gerojo“ cholesterolio santykį bei leidžia tiksliau įvertinti lipidų apykaitos būklę nei vien tik bendro cholesterolio tyrimas. Dažniausiai šis indeksas apskaičiuojamas pagal bendro cholesterolio ir DTL (gerojo) cholesterolio koncentracijas. Kuo indeksas didesnis, tuo didesnė aterosklerozinių plokštelių formavimosi ir kraujagyslių pažeidimo rizika.
Kada rekomenduojama vertinti aterogeniškumo indeksą?
- Atliekant lipidogramą;
- Vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką;
- Sergant arterine hipertenzija;
- Sergant cukriniu diabetu;
- Turint antsvorio ar nutukimą;
- Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui;
- Jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų;
- Stebint gydymo efektyvumą.
Ką parodo aterogeniškumo indeksas?
Tyrimas padeda:
- Įvertinti aterosklerozės riziką;
- Nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę;
- Įvertinti lipidų apykaitos pusiausvyrą;
- Tiksliau interpretuoti lipidogramos rezultatus;
- Stebėti gyvenimo būdo pokyčių ar gydymo poveikį.
Kokia aterogeniškumo indekso norma?
Bendros orientacinės ribos:
- Maža rizika: mažiau nei 3;
- Vidutinė rizika: 3–5;
- Padidėjusi rizika: daugiau nei 5.
Normos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir naudojamos skaičiavimo metodikos.
Kada gali būti nustatomas padidėjęs aterogeniškumo indeksas?
Padidėjęs aterogeniškumo indeksas dažniausiai susijęs su:
- Padidėjusiu MTL („blogojo“) cholesterolio kiekiu;
- Sumažėjusiu DTL („gerojo“) cholesterolio kiekiu;
- Padidėjusiu trigliceridų kiekiu;
- Antsvoriu ar nutukimu;
- Mažu fiziniu aktyvumu;
- Rūkymu;
- Cukriniu diabetu;
- Metaboliniu sindromu;
- Paveldimais lipidų apykaitos sutrikimais.
Kodėl šis rodiklis svarbus?
Vien bendro cholesterolio kiekis ne visada tiksliai atspindi širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Aterogeniškumo indeksas leidžia įvertinti lipidų pusiausvyrą organizme ir parodo, ar vyrauja kraujagysles apsaugantys, ar jų pažeidimą skatinantys lipidai. Dėl šios priežasties jis dažnai naudojamas kaip papildomas rodiklis vertinant aterosklerozės ir širdies ligų riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ne. Tai apskaičiuojamas rodiklis, gaunamas remiantis lipidogramos rezultatais.
Ne visada. Net esant normaliam bendram cholesterolio kiekiui, mažas DTL cholesterolio kiekis gali lemti padidėjusį aterogeniškumo indeksą.
Padėti gali subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, kūno svorio mažinimas, rūkymo atsisakymas ir gydytojo paskirtas lipidų kiekį mažinantis gydymas.
Taip. Ankstyvas lipidų apykaitos sutrikimų nustatymas leidžia laiku imtis prevencinių priemonių ir sumažinti ilgalaikę širdies bei kraujagyslių ligų riziką.