MTL (β) cholesterolis (mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, angl. LDL cholesterol) – tai vadinamasis „blogasis“ cholesterolis, kuris perneša cholesterolį iš kepenų į organizmo audinius. Nors cholesterolis yra būtinas ląstelių membranų, hormonų ir vitamino D gamybai, per didelis šio rodiklio kiekis gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir skatinti aterosklerozės vystymąsi. Dėl šios priežasties MTL cholesterolis laikomas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Kuo didesnė jo koncentracija kraujyje, tuo didesnė rizika susirgti išemine širdies liga, patirti miokardo infarktą ar insultą.
Kada rekomenduojama atlikti MTL cholesterolio tyrimą?
Tyrimas rekomenduojamas:
- Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu;
- Vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką;
- Esant padidėjusiam bendro cholesterolio kiekiui;
- Sergant arterine hipertenzija;
- Sergant cukriniu diabetu;
- Turint antsvorio ar nutukimą;
- Jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų;
- Stebint cholesterolį mažinančio gydymo efektyvumą.
Ką parodo MTL cholesterolio tyrimas?
Tyrimas padeda:
- Įvertinti aterosklerozės riziką;
- Nustatyti lipidų apykaitos sutrikimus;
- Įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką;
- Stebėti gydymo ir gyvenimo būdo pokyčių efektyvumą;
- Priimti sprendimus dėl prevencinių ar gydomųjų priemonių.
Kada gali būti nustatomas padidėjęs MTL cholesterolio kiekis?
Padidėjęs rodiklis gali būti susijęs su:
- Nesubalansuota mityba, gausia sočiųjų ir transriebalų;
- Mažu fiziniu aktyvumu;
- Antsvoriu ar nutukimu;
- Rūkymu;
- Cukriniu diabetu;
- Skydliaukės funkcijos sutrikimais;
- Paveldimais lipidų apykaitos sutrikimais;
- Kai kuriomis inkstų ar kepenų ligomis.
Kodėl svarbu kontroliuoti MTL cholesterolį?
Padidėjęs MTL cholesterolis dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau ilgainiui gali pažeisti kraujagysles. Cholesterolio sankaupos formuoja aterosklerozines plokšteles, kurios siaurina kraujagyslių spindį ir didina širdies smūgio, insulto bei kitų kraujotakos sutrikimų riziką.
Svarbus faktas
MTL cholesterolis yra pagrindinis aterosklerozės rizikos rodiklis – jo mažinimas reikšmingai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų, miokardo infarkto bei insulto tikimybę.
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai ne. Padidėjęs MTL cholesterolis ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau palaipsniui didina aterosklerozės, infarkto ir insulto riziką.
Ne. Bendras cholesterolis apima kelias cholesterolio frakcijas, įskaitant MTL („blogąjį“) ir DTL („gerąjį“) cholesterolį. Vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, MTL cholesterolis yra vienas svarbiausių rodiklių.
Taip, daugeliui žmonių sveikesnė mityba, fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė padeda sumažinti MTL cholesterolio kiekį. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač esant genetiniams sutrikimams ar didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, gali prireikti ir medikamentinio gydymo.
Sveikiems suaugusiesiems lipidų profilį rekomenduojama tikrinti profilaktiškai kas kelerius metus, o sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ar vartojant cholesterolį mažinančius vaistus – pagal gydytojo rekomendacijas.
Taip. Padidėjęs MTL cholesterolis gali būti susijęs ne tik su gyvenimo būdu, bet ir su paveldimais lipidų apykaitos sutrikimais, todėl jis gali būti nustatomas ir jauniems žmonėms.