Cholesterolis – tai į riebalus panaši medžiaga, būtina normaliai organizmo veiklai. Jis dalyvauja ląstelių membranų, hormonų, vitamino D ir tulžies rūgščių gamyboje. Dalis cholesterolio pagaminama kepenyse, o dalis gaunama su maistu. Nors cholesterolis yra svarbus organizmui, per didelis jo kiekis kraujyje gali didinti aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, miokardo infarkto bei insulto riziką. Dėl šios priežasties cholesterolio tyrimas yra vienas dažniausiai atliekamų profilaktinių laboratorinių tyrimų.
Kada rekomenduojama atlikti cholesterolio tyrimą?
Cholesterolio tyrimas rekomenduojamas:
- Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu;
- Vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką;
- Sergant arterine hipertenzija;
- Sergant cukriniu diabetu;
- Turint antsvorio ar nutukimą;
- Rūkantiems;
- Jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų;
- Stebint gydymo efektyvumą.
Ką parodo cholesterolio tyrimas?
Tyrimas padeda:
- Įvertinti lipidų apykaitą;
- Nustatyti padidėjusią aterosklerozės riziką;
- Įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę;
- Stebėti gyvenimo būdo pokyčių ar gydymo efektyvumą;
- Priimti sprendimus dėl tolimesnių tyrimų ar gydymo.
Dažniausiai bendro cholesterolio tyrimas vertinamas kartu su lipidograma, kurioje papildomai nustatomi MTL (blogasis cholesterolis), DTL (gerasis cholesterolis) ir trigliceridai.
Kada gali būti nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis?
Padidėjęs cholesterolio kiekis gali būti susijęs su:
- Nesubalansuota mityba;
- Per dideliu sočiųjų ir transriebalų vartojimu;
- Mažu fiziniu aktyvumu;
- Antsvoriu ar nutukimu;
- Rūkymu;
- Cukriniu diabetu;
- Skydliaukės funkcijos sutrikimais;
- Kai kuriomis inkstų ar kepenų ligomis;
- Paveldimais lipidų apykaitos sutrikimais.
Kokios gali būti padidėjusio cholesterolio pasekmės?
Ilgą laiką padidėjęs cholesterolio kiekis dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Tačiau cholesterolio sankaupos gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir formuoti aterosklerozines plokšteles, kurios siaurina kraujagysles bei didina:
- Išeminės širdies ligos riziką;
- Miokardo infarkto riziką;
- Insulto riziką;
- Periferinių arterijų ligų riziką.
Kaip sumažinti cholesterolio kiekį?
Cholesterolio koncentraciją gali padėti sumažinti:
- Sveika ir subalansuota mityba;
- Reguliarus fizinis aktyvumas;
- Kūno svorio kontrolė;
- Rūkymo atsisakymas;
- Alkoholio vartojimo ribojimas;
- Gydytojo paskirtas medikamentinis gydymas, jei jo reikia.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ne visada. Tikslesniam rizikos įvertinimui dažniausiai rekomenduojama atlikti lipidogramą, kuri apima MTL, DTL cholesterolį ir trigliceridus.
Dažniausiai rekomenduojama nevalgyti 8–12 valandų prieš tyrimą, ypač jei kartu atliekama visa lipidograma.
Ne būtinai. Svarbu įvertinti ir kitus lipidų rodiklius, kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje, paveldimumą bei gyvenimo būdo veiksnius.