Lipidograma – tai laboratorinių kraujo tyrimų kompleksas, skirtas įvertinti riebalų (lipidų) apykaitą organizme ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Tyrimo metu nustatomi pagrindiniai lipidų rodikliai, kurie padeda įvertinti aterosklerozės, išeminės širdies ligos, miokardo infarkto ir insulto riziką.
Padidėjęs cholesterolio ar trigliceridų kiekis dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl lipidograma yra vienas svarbiausių profilaktinių tyrimų, leidžiančių anksti nustatyti lipidų apykaitos sutrikimus ir laiku imtis prevencinių priemonių.
Ką apima lipidograma?
Standartinę lipidogramą dažniausiai sudaro:
- Bendras cholesterolis – bendras cholesterolio kiekis kraujyje;
- DTL cholesterolis (didelio tankio lipoproteinų cholesterolis) – vadinamasis „gerasis“ cholesterolis;
- MTL cholesterolis (mažo tankio lipoproteinų cholesterolis) – vadinamasis „blogasis“ cholesterolis;
- Trigliceridai – pagrindinė kraujyje cirkuliuojančių riebalų forma;
- Kai kuriais atvejais papildomai apskaičiuojami aterogeniškumo rodikliai ar tiriamas ne DTL cholesterolis.
Kada rekomenduojama atlikti lipidogramą?
Lipidograma rekomenduojama:
- Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu;
- Sulaukus 20 metų ir reguliariai kartojant tyrimus;
- Sergant arterine hipertenzija;
- Sergant cukriniu diabetu;
- Turint antsvorio ar nutukimą;
- Rūkantiems;
- Esant mažam fiziniam aktyvumui;
- Jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų;
- Stebint cholesterolį mažinančio gydymo efektyvumą.
Ką parodo lipidograma?
Lipidograma padeda:
- Įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką;
- Nustatyti lipidų apykaitos sutrikimus;
- Diagnozuoti hipercholesterolemiją;
- Įvertinti aterosklerozės tikimybę;
- Stebėti gydymo ir gyvenimo būdo pokyčių efektyvumą;
- Priimti sprendimus dėl prevencijos ar gydymo.
Kas gali lemti pakitusius rezultatus?
Padidėję lipidų rodikliai gali būti susiję su:
- Nesubalansuota mityba;
- Per dideliu sočiųjų ir transriebalų vartojimu;
- Mažu fiziniu aktyvumu;
- Antsvoriu ar nutukimu;
- Rūkymu;
- Cukriniu diabetu;
- Skydliaukės funkcijos sutrikimais;
- Paveldimais lipidų apykaitos sutrikimais;
- Kai kuriomis inkstų ar kepenų ligomis.
Kodėl svarbu atlikti lipidogramą?
Aterosklerozė gali vystytis daugelį metų nepastebimai ir nesukelti jokių simptomų. Reguliarus lipidų rodiklių tikrinimas leidžia anksti nustatyti padidėjusią riziką ir imtis priemonių, galinčių sumažinti širdies smūgio, insulto bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai rekomenduojama nevalgyti 8–12 valandų prieš tyrimą, ypač jei vertinami trigliceridai.
Sveikiems suaugusiesiems rekomenduojama lipidų profilį tikrinti bent kas kelerius metus, o esant rizikos veiksniams – dažniau, pagal gydytojo rekomendacijas.
Ne visada. Svarbu vertinti visas lipidogramos dalis – MTL, DTL cholesterolį ir trigliceridus, nes bendras cholesterolis neparodo visos rizikos.
Daugeliu atvejų taip. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir rūkymo atsisakymas gali reikšmingai pagerinti lipidų rodiklius.
Taip. Tai vienas svarbiausių tyrimų, naudojamų vertinant ilgalaikę širdies ir kraujagyslių ligų, miokardo infarkto bei insulto riziką.