Celiakijos tyrimai

Kada reikia atlikti celiakijos tyrimus?

Celiakija – tai ne šiaip virškinimo sutrikimas, o visą organizmą paliečianti autoimuninė liga, kuri, laiku nediagnozuota, tyliai ardo žarnyno gleivinę, trikdo maistinių medžiagų pasisavinimą ir ilgainiui gali paveikti kasdienį gyvenimą.

Celiakijos tyrimai rekomenduojami, kai pasireiškia šie simptomai:

• Lėtiniai virškinimo sutrikimai: pilvo pūtimas, viduriavimas, kintantis tuštinimasis, pykinimas, skausmas.
• Neaiškios kilmės nuovargis, jėgų stoka.
• Staigus ar nepaaiškinamas svorio kritimas.
• Geležies stoka (anemija), nepaisant gydymo papildais.
• Odos bėrimai, ypač herpetiforminis dermatitas (smulkūs, niežtintys spuogeliai).
• Padažnėję kaulų lūžiai, osteoporozė net jauname amžiuje.
• Nėštumo problemos: pasikartojantys persileidimai, nevaisingumas.
• Vaikų augimo sulėtėjimas, prastas apetititas, vėluojanti branda.

Celiakojos tyrimai Kaune taip pat rekomenduojama atlikti padidintos rizikos žmonėms, net jei jie neturi ryškių simptomų:

• Pirmos eilės giminaičiams (tėvams, vaikams, broliams, seserims) sergančiųjų celiakija.
• Sergant autoimuninėmis ligomis: 1 tipo diabetu, autoimuniniu tiroiditu, autoimuniniu hepatitu.
• Sergant Dauno ar Turner sindromais.

Kaip kadaise manyta, Celiakija nėra reta liga. Ji gali pasireikšti visai kitaip, nei įprasti virškinimo trakto negalavimai. Dėl to tyrimai dažnai tampa vieninteliu keli, siekiant nustatyti tikslią diagnozę.

Kokius rodiklius vertina celiakijos kraujo tyrimas?

Celiakija šiandien – viena geriausiai kraujo tyrimais diagnozuojamų autoimuninių ligų. Serologiniai tyrimai leidžia itin tiksliai įvertinti, ar imuninė sistema pulti pradėjo ne tik glitimą, bet ir pačio žmogaus audinius.

1. Anti-tTG IgA (audinių transgliutaminazės antikūnai, IgA klasė)

„Auksinis standartas“ serologijoje

Anti-tTG IgA yra pirmasis ir svarbiausias celiakijos tyrimas visame pasaulyje. Jis pasižymi itin dideliu jautrumu ir specifiškumu.

Ką šis rodiklis rodo?

• tTG – tai fermentas, esantis žarnyno gleivinėje.
• Sergant celiakija, imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus prieš šį fermentą.
• Padidėję anti-tTG IgA rodo, kad plonosios žarnos gaureliai greičiausiai jau pažeidžiami.

Tyrimo tikslumas

• Jautrumas suaugusiesiems ir vaikams dažnai siekia apie 95-98%.
• Specifiškumas taip pat labai aukštas – 90-97%.

Kitaip tariant, teigiamas tTG IgA rezultatas beveik visada reiškia rimtą įtarimą celiakijai, ir būtent nuo šio tyrimo pradedama diagnostika.

Kada anti-tTG IgA gali būti klaidingai neigiamas?

• Esant IgA stokai (iki 3 % visuomenės).
• Jei žmogus prieš tyrimą ilgą laiką vengė glitimo.
• Pradiniuose ligos etapuose, ypač vaikams.

Todėl šio tyrimo neatsiejamai lydimas kitas rodiklis — bendras IgA kiekis.

2. Bendras IgA kiekis (serumo imunoglobulinas A)

Kodėl jis toks svarbus?

IgA – tai antikūnų klasė, kuri svarbiausia gleivinėms (žarnynui, kvėpavimo takams). Kadangi pagrindinis celiakijos tyrimas yra IgA klasės, būtina patikrinti, ar žmogaus organizmas apskritai gamina IgA.

Kodėl tai būtina?

• Maždaug 1 iš 30 celiakija sergančių pacientų turi IgA deficitą.
• Tokiu atveju anti-tTG IgA – gali būti visiškai normalus, nors žarnynas pažeistas.

Kaip naudojamas rezultatas?

• Normalus IgA kiekis → anti-tTG IgA rezultatai patikimi.
• Mažas IgA → pereinama prie IgG klasės celiakijos tyrimų.

Tai tarsi apsauginis „filtras“, leidžiantis išvengti klaidingų išvadų.

3. Anti-tTG IgG (audinių transgliutaminazės antikūnai, IgG klasė)

Alternatyva, kai IgA neužtenka

Anti-tTG IgG atliekamas tada, kai:

• nustatoma IgA stoka, arba
• gydytojas nori papildomo patvirtinimo esant prieštaringiems rezultatams.

Kada jis reikalingas?

• Žmonėms su IgA deficitu — pagrindinė diagnostinė priemonė.
• Kai anti-tTG IgA rezultatų neįmanoma įvertinti.

Ką reikėtų žinoti apie tikslumą?

• Jautrumas ir specifiškumas mažesni nei IgA klasės testų.
• Todėl IgG naudojamas selektyviai — tik tuomet, kai IgA klasė negali būti vertinama.

4. Anti-EMA (endomiziumo antikūnai)

Vienas specifiškiausių testų medicinoje

Anti-EMA — tai antikūnai prieš plonosios žarnos endomiziumo audinius.

• Jis laikomas „patvirtinančiu“ tyrimu, kai tTG IgA yra padidėjęs.
• Specifiškumas – apie 99%, todėl klaidingai teigiami rezultatai itin reti.

Kada atliekamas?

• Jei tTG IgA teigiamas arba labai aukštas, EMA padeda praktiškai galutinai įtvirtinti diagnozę.
• Kai yra diagnostinių neaiškumų, pavyzdžiui, vidutiniškai padidėję tTG IgA.

5. Anti-DGP IgG / IgA (deamidinto gliadino peptidų antikūnai)

Vertingi diagnostiniai rodikliai vaikams ir sudėtingose situacijose

Šie antikūnai reaguoja į gliadino – gluteną sudarančio baltymo — modifikuotas daleles.

Kada tyrimas ypač naudingas?

• Vaikams iki 2 metų, nes anti-tTG IgA šiame amžiuje gali būti ne toks tikslus.
• Kai anti-tTG ir EMA rezultatai yra neaiškūs, bet simptomai ryškūs.
• Įtariant ankstyvą ligos stadiją.

Pranašumai

• Gali „pagauti“ ligą ankstyviau.
• Gali būti teigiami net tada, kai kiti antikūnai dar normalūs.

Ribotumai

• Mažiau specifiški nei anti-tTG ar EMA, todėl negali būti vienintelis diagnozės pagrindas.

Papildomi rodikliai, kartais naudojami diagnostikoje

Nors jie nėra pagrindiniai celiakijos tyrimai, tam tikrais atvejais atliekami ir kiti vertinimai:

HLA DQ2 / DQ8 genetiniai testai

• Šių genų turi 95 % sergančių celiakija.
• Jei jų nėra, celiakijos diagnozė praktiškai neįmanoma.
• Naudinga atliekant diferencinę diagnostiką arba esant ribiniams rezultatams.

Bendri uždegimo ir mitybos rodikliai

• Geležies, feritino stoka.
• Mažas vitamino D kiekis.
• Folio rūgšties, B12 stoka.
  Šie rodikliai ne diagnozuoja, o parodo ligos pasekmes ir žarnyno pažeidimo mastą.

Celiakijos tyrimų eiga ir pasiruošimas

Celiakijos diagnostika (ir celiakijos tyrimai) iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtinga, kadangi tai autoimuninė liga, susijusi su genetika, imunine sistema ir žarnyno gleivinės pažeidimu. Tačiau iš tikrųjų tai yra aiškiai apibrėžtas procesas, kuriame kiekvienas žingsnis atlieka svarbų vaidmenį.

1. Pasiruošimas tyrimams: glitimo dieta – ne pasirinkimas, o būtinybė

Tai svarbiausia diagnostikos dalis ir dažniausia priežastis, kodėl celiakijos tyrimai būna klaidingai neigiami.

Kodėl būtinas glitimas?

Celiakija – tai organizmo imuninė reakcija į glitimą. Jei glitimas nevartojamas, imuninė sistema „nurimsta“, autoantikūnai sumažėja, o žarnyno gleivinė pradeda gyti.
Todėl tyrimai nerodys realaus organizmo atsako.

Kiek ilgai ir kiek reikia vartoti glitimą?

Rekomendacijos dažniausiai nurodo:

• Bent 6 savaites prieš tyrimus.
• Kasdien suvartoti glitimo ekvivalentą, dažniausiai:
  – 1–3 riekes įprastos duonos,
  – arba dubenėlį makaronų,
  – arba analogišką kviečių, rugių ar miežių produktų kiekį.

Venkite „atsargaus vartojimo“. Tai turi būti realus glitimo vartojimas, o ne tik jo paragavimas.

Dažna klaida: glitimo vengimas „profilaktiškai“

Daug žmonių pradeda glitimo dietą savarankiškai, sekdami mados tendencijas ar bandydami spręsti virškinimo problemas.

2. Kraujo tyrimas: greitas, paprastas, bet labai informatyvus

Kaip vyksta procedūra?

• Iš venos paimamas kraujo mėginys.
• Jame nustatomi autoantikūnai prieš glitimą reaguojančius audinius.
• Vertinama kelių tipų antikūnų koncentracija (tTG, EMA, DGP ir bendras IgA).

Kraujo paėmimo procedūra trunka vos kelias minutes ir nereikalauja ypatingo pasiruošimo (nebūtina būti nevalgius, nebent pateikiama kitokia instrukcija).

Kada gaunami rezultatai?

Dažniausiai per 1–5 darbo dienas, priklausomai nuo klinikos.

Ką rodo rezultatai?

• Teigiami antikūnai rodo, kad organizme vyksta autoimuninis atsakas į glitimą.
• Neigiami rezultatai ne visada reiškia, kad celiakijos nėra – ypač jei žmogus nevartojo glitimo, yra IgA stoka, nustatyta ankstyva ar silpnesnė ligos forma.

Todėl interpretaciją visuomet turi atlikti gydytojas arba gastroenterologas.

3. Diagnostikos tąsa: gastroenterologo apžiūra ir galimi papildomi tyrimai

Kraujo tyrimai – tik pirmas žingsnis. Jei jie teigiami arba kilo rimtas įtarimas dėl celiakijos, procesas tęsiasi.

Endoskopija su plonosios žarnos biopsija – auksinis standartas

Tai iki šiol laikoma patikimiausia celiakijos diagnozės patvirtinimo priemone.

Kaip vyksta tyrimas?

• Atliekama viršutinės virškinamojo trakto endoskopija (gastroskopija).
• Iš dvylikapirštės ir plonosios žarnos imamų kelių mėginių vertinimas gaurelių atrofijai, gleivinės uždegimui ir struktūrinių pokyčių nustatymui.

Kada biopsijos gali nereikėti ir kokie kiti galimi celiakijos tyrimai?

Tarptautinės gairės leidžia vaikams diagnozuoti celiakiją be biopsijos, jei:

• tTG IgA kiekis 10 kartų viršija normą;
• EMA testas taip pat teigiamas;
• pasitvirtina genetiniai rizikos žymenys (HLA-DQ2 ar HLA-DQ8).

Suaugusiesiems biopsija dažniausiai rekomenduojama visada.

Papildomi celiakijos tyrimai, kurie gali būti atliekami.

• Genetinis tyrimas (HLA-DQ2/DQ8) – padeda atmesti celiakiją;
• Mažakraujystės, vitamino D, folio rūgšties, B12 tyrimai;
• Feritino, geležies, kalcio, magnio, kepenų fermentų analizė.

4. Eiga po diagnozės: glitimo eliminavimas

Diagnozei patvirtinus celiakiją, pradedama visą gyvenimą truksianti beglitiminė dieta.

Tačiau svarbiausia:

NEPRADĖTI dietos prieš tyrimus, nes:

• autoantikūnų lygis sumažės;
• žarnyno gleivinė pradės gyti;
• tyrimai taps netikslūs;
• teks grįžti prie glitimo vartojimo kelioms savaitėms ar net mėnesiams (kas daugeliui sukelia simptomus).

Gydymas prasideda tik gavus aiškų, patvirtintą diagnozės atsakymą, tyrimų kaina gali skirtis priklausomai nuo to, kokie konkretūs celiakijos testai yra atliekami.