Kraujo krešėjimo tyrimai

Kada atliekami kraujo krešėjimo tyrimai?

Kraujo krešėjimo tyrimai atliekami, kai yra įtarimų dėl kraujavimo ar kraujo krešulių susidarymo sutrikimų. Jie dažnai rekomenduojami pacientams, kuriems greitai atsiranda mėlynės (hematomos), ilgai kraujuoja net ir dėl nedidelių sužalojimų arba po operacijų pastebimi sunkiai sustabdomi kraujavimai. Be to, tyrimai gali būti skirti žmonėms, kuriems yra paveldimų kraujo ligų rizika, arba pacientams, vartojantiems antikoaguliantus – vaistus, mažinančius krešėjimą. Kraujo krešėjimo tyrimai taip pat atliekami profilaktiškai, siekiant įvertinti bendrą sveikatos būklę, ypač prieš chirurgines procedūras.

Svarbu žinoti, kad kraujo krešėjimo tyrimą galima atlikti BIOFIRST klinikoje Kaune, tačiau prieš tyrimą verta pasidomėti, kokia procedūros kaina ir įsivertinti, kad tyrimą verta atlikti ne paskutinę dieną prieš numatytą, pvz., chirurginę intervenciją.

Ką rodo INR, APTT ir fibrinogeno rodikliai?

Atliekant kraujo krešėjimo tyrimus, dažniausiai vertinami keli pagrindiniai rodikliai:

• INR (International Normalized Ratio) – parodo kraujo gebėjimą krešėti ir dažniausiai naudojamas pacientams, vartojantiems antikoaguliantus. Šis rodiklis padeda nustatyti, ar vaistai tinkamai subalansuoti, kad kraujas nekreštų per daug ar per mažai.
• APTT (Activated Partial Thromboplastin Time) – rodo vidinių krešėjimo faktorių veiklą. Pailgėjęs APTT gali reikšti tam tikrų kraujo krešėjimo faktorių trūkumą ar vaistų įtaką krešėjimui.
• Fibrinogeno kiekis – tai baltymas, būtinas kraujo krešulių formavimui. Mažas fibrinogeno kiekis gali būti susijęs su padidėjusia kraujavimo rizika, o per didelis – didesne trombozės rizika.

Šie rodikliai leidžia gydytojui išsamiai įvertinti kraujo krešėjimo funkciją ir nustatyti, ar reikalingi papildomi tyrimai ar gydymo korekcijos. Toks požiūris padeda išvengti rimtų komplikacijų, susijusių su kraujo krešulių susidarymu ar nepakankamu krešėjimu.

Ką daryti nustačius sutrikusį krešėjimą?

Jeigu kraujas kreša netinkamai, pirmiausia būtina pasitarti su gydytoju hematologu ar kitu specialistu, kuris gali tiksliai interpretuoti tyrimų rezultatus ir parinkti tinkamiausią gydymo strategiją. Savarankiškas sprendimų priėmimas gali būti pavojingas, nes netinkamai parinkti vaistai ar priemonės gali pabloginti būklę ir sukelti rimtų komplikacijų.

Dažniausiai gydytojai siūlo kelias veiksmų kryptis, kurios padeda stabilizuoti krešėjimą ir išvengti komplikacijų:

1. Papildomi tyrimai, siekiant tiksliai nustatyti priežastį. Tai gali būti paveldimi kraujo krešėjimo sutrikimai, tokie kaip hemofilija ar von Willebrando liga, arba įgyti pokyčiai dėl kitų ligų, pavyzdžiui, kepenų funkcijos sutrikimų, hormoninių sutrikimų ar uždegiminių procesų. Papildomi tyrimai dažnai apima detalią kraujo analizę, trombofilijos žymenų nustatymą, fibrinogeno ar D-dimerų kiekio įvertinimą. Tik kruopščiai nustatant sutrikimo pobūdį galima pasirinkti saugų ir efektyvų gydymą.
2. Gyvenimo būdo korekcijos – tinkamas mitybos planas, reguliarus fizinis aktyvumas ir alkoholio vartojimo kontrolė gali ženkliai paveikti kraujo krešėjimą. Specialistai rekomenduoja į mitybą įtraukti pakankamai skysčių, vitaminų (ypač K vitamino), o taip pat vengti rūkymo ir didelio streso, nes šie veiksniai gali pabloginti kraujo krešėjimo savybes. Netgi kasdieniai įpročiai, tokie kaip miego kokybė, gali turėti įtakos kraujo funkcijai.
3. Vaistų korekcija arba paskyrimas – priklausomai nuo rezultatų, gydytojas gali rekomenduoti antikoaguliantus, jei yra padidėjusi trombozės rizika, arba krešėjimą stiprinančius preparatus, jei nustatytas per menkas kraujo krešėjimas. Svarbu, kad vaistų dozės būtų griežtai individualizuotos, nes net menkiausia klaida gali sukelti kraujavimo ar trombozės komplikacijas.

Be to, labai svarbu reguliariai atlikti kraujо krešėjimo tyrimai, kad būtų galima stebėti gydymo efektyvumą, koreguoti dozes ir laiku pastebėti bet kokius pokyčius. Kartais rekomenduojami papildomi kraujo krešumo tyrimai, ypač pacientams, turintiems polinkį į kraujavimo ar trombozės problemas, šeimos anamnezę ar planuojantiems chirurgines procedūras.

Laiku atliekami tyrimai ir tinkama priežiūra ne tik sumažina komplikacijų riziką, bet ir leidžia pacientui geriau suprasti savo organizmo būklę, kontroliuoti sveikatą kasdieniame gyvenime bei planuoti gyvenimo būdą pagal individualias organizmo reakcijas.

Kaip pasiruošti kraujo krešėjimo tyrimams?

Kad kraujo krešėjimo tyrimai duotų tikslius ir patikimus rezultatus, svarbu tinkamai pasiruošti. Paprastai rekomenduojama tyrimą atlikti ryte, nevalgant arba bent keliolika valandų po paskutinio sotesnio valgymo. Prieš procedūrą patariama vengti stiprios fizinės veiklos, streso ir kai kurių vaistų, kurie gali turėti įtakos kraujo krešėjimui, nebent gydytojas nurodo kitaip. Jei pacientas vartoja antikoaguliantus ar kitus kraujo krešėjimą veikiančius preparatus, būtina apie tai informuoti laboratorijos specialistus.

Kada reikalingas pakartotinis kraujo krešėjimo tyrimas?

Kartais vieno tyrimo rezultatų nepakanka, nes kraujo krešėjimo rodikliai gali svyruoti dėl įvairių priežasčių: streso, ligos, vaistų ar net mitybos. Todėl kraujо krešėjimo tyrimas gali  būti rekomenduojamas pakartoti po kelių dienų ar savaičių, kad būtų galima įvertinti tendencijas ir gauti tikslesnį vaizdą.