Kas yra mikrobiotos tyrimas ir kam jis reikalingas?

Šiuolaikinėje medicinoje vis garsiau kalbama apie žarnyne gyvenančių mikroorganizmų svarbą, o būtent žarnyno mikrobiotos tyrimas tampa vienu iš pažangiausių būdų įvertinti šių mikroorganizmų įvairovę ir pusiausvyrą. Tai diagnostinis metodas, kuris leidžia suprasti, kaip veikia žarnyno ekosistema, kokie mikrobai joje dominuoja ir ar nėra žalingų bakterijų perteklių. Nors ilgametėje praktikoje daug dėmesio buvo skiriama kraujui ar hormonams, šiandien suprantama, kad didelė dalis imuniteto, virškinimo, psichologinės savijautos ir net energijos lygio priklauso nuo žarnyno būklės. Todėl mikrobiotos tyrimas tampa ne tik specializuota procedūra, bet ir plačiai pripažinta prevencine priemone, padedančia anksti nustatyti disbalansą ir išvengti dar rimtesnių sveikatos problemų.

Šis tyrimas ypač reikalingas tiems, kurie patiria virškinimo sutrikimus, nuolatinį pilvo pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą, taip pat nuovargį, odos problemas ar padidėjusį jautrumą maistui. Vis daugiau tyrimų rodo, kad tai gali padėti atskleisti metabolinių ligų riziką ir net geriau suprasti organizmo reakciją į tam tikrus maisto produktus. Tai informacija, kuri leidžia ne tik diagnozuoti, bet ir koreguoti kasdienę mitybą, gyvenimo būdą ar gydymo planą.

Ką atskleidžia mikrobiotos analizė apie jūsų sveikatą?

Žarnyno mikrobiotos tyrimas atskleidžia kur kas daugiau nei vien bakterijų sąrašą – tai išsamus sveikatos žemėlapis, leidžiantis pamatyti bendrą mikroorganizmų tarpusavio santykį. Tyrimas parodo, ar žarnyne dominuoja naudingi mikrobai, ar prasidėjo disbalansas, galintis sukelti virškinimo, endokrinines, metabolines ar net neurologines problemas. Vis dažniau pabrėžiama, kad mikrobiota yra savotiškas organizmo „valdymo centras“, turintis įtakos imunitetui, svorio reguliacijai, uždegiminių procesų aktyvumui ir net miego ritmui.

Tyrimas taip pat gali parodyti galimus maisto netoleravimus, nustatyti, ar nėra pernelyg aktyvių patogeninių bakterijų, ar žarnynas pakankamai gamina reikalingus fermentus. Tam tikrais atvejais, tokie rezultatai padeda diagnozuoti depresijos, nerimo ar lėtinio nuovargio priežastis, nes jau įrodyta, kad žarnynas ir smegenys yra glaudžiai susiję per vadinamąją žarnyno–smegenų ašį. Todėl mikrobiotos ištyrimas yra ne tik virškinimo būklės vertinimas, tai viso organizmo funkcijų atspindys.

Kaip atliekamas mikrobiotos tyrimas ir kaip jam pasiruošti?

Nors gali pasirodyti, kad žarnyno bakterijos tyrimas yra sudėtinga procedūra, iš tiesų ji yra paprasta, neskausminga ir nereikalaujanti vizito į gydymo įstaigą. Dažniausiai pacientui pateikiamas specialus rinkinys mėginio surinkimui namuose. Viskas, ką reikia padaryti, – laikantis pateiktų nurodymų paimti nedidelį išmatų mėginį ir pristatyti jį į laboratoriją. Toliau mėginys tiriamas pasitelkiant pažangius genetinius metodus, leidžiančius identifikuoti šimtus mikroorganizmų ir nustatyti jų santykius.

Prieš atliekant tyrimą rekomenduojama kelias dienas neeksperimentuoti su naujais maisto produktais, nevartoti alkoholio ir vengti antibiotikų ar stiprių probiotikų, nes šie veiksniai gali laikinai pakeisti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Taip pat vertėtų informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, specialias dietas ar neseniai patirtas ligas. Atlikus mikrobiotos tyrimą, rezultatai pateikiami detalia forma, kartu su rekomendacijomis, kaip pagerinti arba palaikyti sveiką mikroorganizmų balansą. Už suteikiamą informaciją dažniausiai atsispindi ir žarnyno mikrobiotos tyrimo kaina, tačiau dauguma pacientų sutinka, kad tai vertinga investicija į gerą ilgalaikę savijautą.

Kaip mikrobiotos disbalansas veikia savijautą ir bendrą sveikatą?

Mikrobiotos disbalansas – tai būklė, kai žarnyno ekosistemoje sumažėja naudingų bakterijų ir padaugėja patogeninių mikroorganizmų. Tokie pokyčiai daro tiesioginę įtaką fizinei ir psichologinei savijautai. Pirmiausia gali pablogėti virškinimas: atsirasti pilvo pūtimas, skausmai, viduriavimas ar nuolatinis vidurių užkietėjimas. Tačiau pasekmės gali būti daug platesnės – nuo silpnesnio imuniteto ir alerginių reakcijų iki hormonų svyravimų ir medžiagų apykaitos sutrikimų.

Mokslininkai vis dažniau kalba apie mikrobiomo ir smegenų ryšį. Disbalansas gali lemti prastesnę nuotaiką, nerimą ar net depresijos simptomus, nes žarnynas gamina didžiąją dalį serotonino – vadinamojo laimės hormono. Taip pat kenčia energijos lygis, miegas ir net odos būklė, nes organizmas pradeda reaguoti į vidinę įtampą ir uždegiminius procesus. Tinkamai įvertinus būklę ir atlikus mikrobiotos tyrimą, galima sudaryti tikslų mitybos, probiotikų ir gyvenimo būdo planą, padedantį atkurti mikroflorą bei pagerinti bendrą savijautą.

Probiotikų ir prebiotikų reikšmė žarnyno mikrobiotos balansui

Sveikos žarnyno mikrobiotos palaikymas neįmanomas be dviejų esminių elementų: probiotikų ir prebiotikų. Probiotikai – tai gyvos naudingosios bakterijos, padedančios atkurti mikroorganizmų pusiausvyrą, ypač po antibiotikų vartojimo, virškinimo sutrikimų ar didesnio streso periodo. Jie veikia tarsi „mikrobiotos architektai“, atkuriantys žarnyno apsauginį sluoksnį, gerinantys fermentaciją, vitaminų sintezę bei stiprinantys imuninį atsaką. Daug žmonių, pajutę pilvo pūtimą, sunkumą, nuovargį ar net emocinį dirglumą, pastebi, kad tinkamai parinkti probiotikai gali padėti stabilizuoti savijautą daug greičiau, nei tikėtasi.

Prebiotikai – tai skaidulos ir natūralios medžiagos, kurios maitina gerąsias žarnyno bakterijas ir skatina jų augimą. Kitaip tariant, jei probiotikai yra naudingi „gyventojai“, tai prebiotikai yra jų „maistas“ ir energijos šaltinis. Be jų net ir geriausi probiotikai negali pilnai įsitvirtinti žarnyno sistemoje. Prebiotikų gausu svogūnuose, česnakuose, poruose, avižose, ankštinėse daržovėse, o jų reguliavimas per mitybą gali smarkiai pagerinti tiek virškinimo procesus, tiek bendrą atsparumą ligoms.

Tinkamas probiotikų ir prebiotikų balansas yra vienas veiksmingiausių būdų palaikyti ilgalaikę žarnyno sveikatą, sustiprinti imunitetą ir pagerinti savijautą, nes būtent jie atkuria giliuosius mikrofloros sluoksnius, nuo kurių priklauso daugybė organizmo funkcijų. Jų sąveika padeda ne tik profilaktiškai, bet ir gydant įvairius sutrikimus — nuo dirgliosios žarnos sindromo iki nuotaikos svyravimų. Būtent todėl specialistai vis dažniau kalba apie žarnyno mikrobiotą kaip apie pagrindinį sveikatos centrą, kurio gerą būklę galima užtikrinti tinkamai prižiūrint šiuos du esminius komponentus.

 

Alergologiniai tyrimai

Bendrieji tyrimai

Biocheminiai tyrimai

Hormonų tyrimai

Imunofermentiniai tyrimai

Infekcijų tyrimai

Kraujo tyrimų programos

Mikrobiologiniai tyrimai

Mikroelementų ir elektrolitų tyrimai

Molekuliniai kraujo tyrimai (PGR)

Širdies kraujagyslių tyrimai

Vėžio žymenų tyrimai